- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kad negalima numatyti konkrečios mokesčio dalies kokiam nors fondui finansuoti, Kultūros tarybos biudžeto dydį kasmet lems politikai, sako kultūros ministras.
Jis garantavo, kad kitąmet Kultūros tarybos lėšos, skiriamos projektams, stipendijoms, edukacijai, nemažės, palyginti su šiais metais.
„Be abejo“, – BNS sakė Simonas Kairys, paklaustas, ar gali užtikrinti, kad kitąmet Kultūros tarybos biudžetas nebus mažesnis už šiemetinį.
Šiemet Kultūros tarybai skirta per 21 mln. eurų.
Kultūros ministerija trečiadienį Vyriausybei teiks siūlymą naikinti Kultūros rėmimo fondo įstatymą ir tobulinti Kultūros tarybos įstatymą.
Pagal projektą, Kultūros taryba bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.
„Kiekvienas metais biudžetas bus tvirtinamas iš naujo, teoriškai nelieka garantijų, kurios buvo iki šiol (...) Kiekvienais metais formuojant biudžetą bus priimamas politinis sprendimas“, – BNS sakė kultūros ministras.
„Tačiau po KT išaiškinimo nieko keisti negalime, tiesiog Kultūros rėmimo fondo įstatymas netenka prasmės“, – pridūrė jis.
Anot ministro, vis dėlto numatant kitų metų lėšas, bus atsižvelgiama į praėjusių metų biudžetą.
„Be to, žinome, kiek surenkame mokesčių iš įvairiausių akcizų, galime į juos atsiremti ir visada apeliuoti į tą dydį. Bet žinome ir augančius poreikius, ir jaunąją menininkų kartą, kuri rodo akivaizdžius rezultatus, į tai irgi turime atkreipti dėmesį“, – pabrėžė S. Kairys.
Jis atkreipė dėmesį, kad KT taip pat nurodė, jog projektui skirtos lėšos negali būti perkeltos į kitus metus.
„Kultūros taryba turi projektų, kurie trunka dvejus metus, trejus“, – sakė ministras.
Anot jo, dėl to reikės ieškoti būdų kompensuoti šiuos praradimus.
S. Kairys pranešė, kad planuojama Kultūros tarybos lėšų nebeskirti valstybei priklausančių muziejų projektams.
„Tokiu atveju konkurencija būtų sąžiningesnė ir bendrai biudžeto dalis būtų didėjanti“, – teigė ministras.
Anot jo, valstybės muziejų projektams finansuoti galėtų būti sukuriama speciali programa.
„Tai būtų jau 2023 metų biudžeto pokyčiai. Dar reikia su muziejų bendruomene suderinti“, – antradienį BNS sakė S. Kairys.
Praėjusių metų lapkritį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.
Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KT priėmus tokį nutarimą, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.
Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansavo įvairius meninius, edukacinius projektus, skyrė stipendijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų2
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?6
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...