Išimtis, leidžianti netaikyti europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė išimties pratęsimui, už balsavo 46 parlamentarai, 11 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

2007-aisiais patvirtintas Europos Sąjungos reglamentas, be kita ko, įpareigojo šalis nares pritaikyti geležinkelio infrastruktūrą specialiųjų poreikių asmenims.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad jam pradėjus vadovauti ministerijai ir ėmusis domėtis šiuo klausimu, paaiškėjo, kad „Lietuvos geležinkeliai“ praktiškai nieko nepadarė, jog pritaikytų savo infrastruktūrą neįgaliesiems.

Ministras teigė, kad dabar rengiamas veiksmų planas, pagal kurį šį valstybės įmonė „aiškiai ir konkrečiai turėtų įsipareigoti, ką atliks per tuos penkerius metus“.

Anot J. Narkevičiaus, per penkerius metus numatoma skirti per 218 mln. eurų vykdant Europos Sąjungos reglamentą.

„Bet mes tuo neapsiribojame. „Lietuvos geležinkeliai“ įpareigoti ir tai yra daroma, skirti dar papildomų priemonių pagal geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems techninės sąveikos specifikacijas. Tam dar numatoma skirti dar apie 50 mln. eurų“, – sakė ji.

Ministro duomenimis, dar kitoms priemonėms planuojama papildomai skirti apie 16 mln. eurų.

„Taigi iš viso būtų numatyta skirti apie 300 mln. eurų“, – tvirtino jis.

J. Narkevičius taip pat pranešė, kad Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Neįgaliųjų asociacija pasirašė sutartį, kad būtų atliekamas monitoringas, kaip laikomasi įsipareigojimų, detalizuojami darbai.

Pagal Vyriausybės teikimą, nuostata, kad vežant neįgaliuosius geležinkeliu turi būti jiems sudaryta galimybė patekti į peronus, įlipti ir išlipti iš traukinių ir pan., pradės galioti 2024 metų gruodžio 2 dieną.

„Tas pratęsimas dar penkeriems metams... Neįgalieji iš 48 stočių tik dviejuose gali išsikviesti pagalbą, yra mygtukas, iš 48 stočių tik pusėje yra įrengti tualetai. Ar reikia dar penkerių metų įrengti mygtukams ir tualetams?“ – stebėjosi Seimo narys Vytautas Bakas.

„Lietuvos geležinkeliai“ tvirtino, kad išimties pratęsimas būtinas, nes kitu atveju, anot jų, tektų skubiai įsigyti 32 naujus traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.