Seimo rinkimų tendencijos: visuomenės pasitenkinimas demokratija augo

Nepaisant tradiciškai neigiamo Lietuvos piliečių požiūrio į Seimą ir Vyriausybę, gyventojų pasitenkinimas esama situacija šalyje bei tuo, kaip veikia demokratija, nuosekliai auga jau kone dešimtmetį.

Kaip rodo ELTOS užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliekamos apklausos, Lietuvos piliečiai Seimo rinkimus pasitinka kur kas pozityviau vertindami situaciją šalyje, nei tą darė prieš ketvertą metų, kuomet į valdžią atėjo „valstiečiai“. Pavyzdžiui, prieš 2016 metais vykusius Seimo rinkimus optimistiškai padėtį šalyje vertino kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustų gyventojų. Tuo metu du iš trijų (64 proc.) situaciją vertino kaip blogėjančią.

Šią savaitę vyksiančių Seimo rinkimų išvakarėse lygiai pusė šalies gyventojų teigė jaučiantys, kad reikalai valstybėje juda tinkama linkme. Tuo metu 49 proc. teigė, kad padėtis šalyje klostosi priešingai – į blogąją pusę. Pastebėtina, kad vien per paskutinįjį mėnesį net 12 procentinių punktų padaugėjo teigiančių, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta į gerąją pusę.

Visgi tai, kad situacijos šalyje vertinimas pastaruosius ketverius metus gerėjo, neturėtų būti sugretintas su tuo, kad būtent šiuo laikotarpiu darbavosi Sauliaus Skvernelio vadovaujamas Ministrų Kabinetas.

2012 metų rugsėjį pesimistiškai vertinančių situaciją šalyje buvo dar daugiau. Prieš pat valdančiąją daugumą sulipdant socialdemokratams net trys ketvirtadaliai (75 proc.) šalies gyventojų padėtį vertino kaip krypstančią į blogąją pusę, o kad ji gerėja, tuo metu manė tik kas ketvirtas (24 proc.) respondentas. Taigi, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos socialdemokratų partiją rinkėjai po kadencijos 2016 m. prie balsadėžių nubaudė ir perėjo pas „valstiečius“, pasitenkinimo gyvenimu valstybėje jausmas stiprėjo ir tapo tam tikra tendencija.

Panašios tendencijos vyrauja ir žvelgiant į tai, kaip visuomenė vertina demokratijos kokybę Lietuvoje. Nuo 2012 m. prieš kiekvienus Seimo rinkimus pozityviai atsiliepiančiųjų gretos apie demokratijos situaciją šalyje vis gausėjo: 2012 m. rugsėjį 26 proc. piliečių demokratijos kokybe buvo patenkinti ir 66 proc. nepatenkinti. Tuo metu 2016 m. Seimo rinkimų išvakarėse patenkintų buvo dešimt procentinių punktų daugiau (36  proc.), o nusivylusių – lygiai tiek pat mažiau (56 proc.). Galiausiai, šių metų rugsėjo mėnesio duomenimis, gerai vertinančių demokratinius procesus atsirado dar daugiau: 43 proc. teigia demokratija valstybėje patenkinti ir 41 proc. – nepatenkinti.

Žvelgiant į trumpos perspektyvos vertinimų dinamiką, per paskutinį mėnesį patenkintų demokratijos veikimu Lietuvoje gyventojų dalis nepakito, tačiau padaugėjo neturinčių nuomonės (7 procentiniais punktais).

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Gyvenimu šalyje labiausiai džiaugiasi „valstiečių“ elektoratas, „darbiečiai“ jaučiasi nusivylę

Žvelgiant į pastarąjį mėnesį apklaustų gyventojų sociologinius pjūvius, galima pastebėti, kad dabartine padėtimi Lietuvoje daugiau už kitus yra patenkinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (72 proc. mano, kad padėtis gerėja, ir 27 proc., kad ji blogėja). Esama situacija valstybėje taip pat dažniau patenkinti Liberalų sąjūdžio simpatikai (atitinkamai 61 proc. ir 39 proc.), kiek mažiau – konservatorių elektoratas (55 proc. ir 45 proc.).

Pesimistiškiausiai situaciją vertina 2016 m. į Seimą nepatekusios Darbo partijos (74 proc. mano, kad situacija šalyje blogėja), Centro partijos – tautininkai (67 proc.) rinkėjai. Visgi, nepaisant fakto, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) prie valdančiosios daugumos prisijungė ir gavo dviejų ministerijų portfelius, ją remiantis rinkėjas taip pat sako, kad situacija šalyje dažniau yra nepatenkintas nei patenkintas. Neigiamai padėtį šalyje vertina 55 proc. šios partijos rinkėjų.

Panašios tendencijos ir vertinant tai, kaip veikia demokratijos režimas šalyje: šiuo klausimu pozityviausias „valstiečių“ elektoratas (58 proc. tuo patenkinti), o dažniausiai nepatenkinti – „darbiečiai“ (61 proc.) bei LLRA-KŠS rėmėjai (52 proc.).

Apklausą naujienų agentūros ELTA užsakymų atliko viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2020 m. rugsėjo 17–27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1006 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dar

dar portretas
durnesnes antrastes negalejot sugalvot

Rauku Analas- ,, Taip - liberastine dermokratija

Rauku  Analas- ,, Taip  - liberastine dermokratija portretas
lietuvoje taip pakilo kad , osia , kriokia , slama atrodo griebs dviauksty nama ir isnesios po pievas gabalais

tulpes@lrpk.lt

tulpes@lrpk.lt portretas
Visuomene patyre orgamos nuo demokratijos pliupsnio oziu fermoje
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių