Seimo pirmininkė surengė diskusiją apie smurtą prieš moteris: reikia kovoti kasdien

  • Teksto dydis:

Penktadienį Seime vyko parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuojama diskusija apie smurtą prieš moteris.

Per ją ekspertai diskutavo apie visuomenės sąmoningumą lyčių lygybės ir kovos su smurtu prieš moteris temomis, aptarė pagrindines priežastis, problemas ir priemones situacijai gerinti, pranešė Seimo Spaudos tarnyba.

Diskusija skirta nesitaikstymo su smurtu prieš moteris dienai, kasmet minimai vasario 14-ąją.

„Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos bebūtų, yra skaudžiausia moterų diskriminacijos forma. Simboliška, kad moterų teisių gynėjai vasario 14 dieną pasirinko tam, kad būtų atkreiptas dėmesys, jog kova su smurtu prieš moteris turi tęstis kasdien“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šiandieninėmis karantino sąlygomis privalome pasirūpinti, kad rizika patirti emocinę ar fizinę prievartą mažėtų, o pagalbos instrumentai tiek jėgos, tiek nevyriausybinėse struktūrose stiprėtų“, – tvirtino ji.

Smurtas prieš moteris, kad ir kokios formos bebūtų, yra skaudžiausia moterų diskriminacijos forma.

Pernai dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 55,8 tūkst. policijos iškvietimai, po jų pradėti 7132 ikiteisminiai tyrimai. Aštuonios iš dešimties dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų buvo moterys.

Anot pranešimo, pandemija šią problemą dar labiau sustiprino – reikalavimas likti namuose apsunkino galimybę pabėgti nuo smurtaujančio partnerio, didelė moterų dalis neteko darbo ir pajamų šaltinio, tad tapo labiau priklausomos nuo smurtaujančių partnerių.

Diskusijoje dalyvavo Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, sociologas Artūras Tereškinas, Žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė, Pagalbos moterims linijos Vilniaus padalinio vadovė Roberta Pauliuščenkaitė.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ką padarėm tą ir turim!

Ką padarėm tą ir turim! portretas
Negi pačios moterys nesupranta, kad turime naują kartą, kurios nemažai narių gimė ne santuokoje, buvo nemylimi motinų ar abiejų tėvų, nepatyrė motiniškos šilumos, niekas jų nemokino tolerancijos... Kaip mano kažkokia"Frida" šiuo atveju nepadės ir Stambulo konvencija. Anksčiau mūsų senelės kaime užaugindavo ir 10 vaikų be jokių konvencijų. Vaikai buvo auklėjami, su jais buvo dirbama: gabesnieji leidžiami į mokslus, nagingesnieji eina ką meistrauti, kitiems buvo malonu prie ūkio ir t. t. Dabar, esant laisvei, daug kas neranda savo vietos nei gyvenime, nei šeimoje.

KaGieBie atžala

KaGieBie atžala portretas
Gereusias vyras šeimoje KGB rezervistas. KGB rezervistas Čmil manau Stambulo konvencijos laikėsi dar tada, raidė į raidę, žodis ė žodį. Kaip beje , esu įsitikinęs, ir KGB generolas Armonas. O kvislingo paleckio anūkai irgi puikiausi šeimų žmonės. Vienas, berods Lietuvos dramos teatrui vadovauja. Net Ivaškevičius , kaip suprantu, netoli jojo. Graži mūsų Lietuvėlė, gardinama vis vyšnaitėmis iš KGB sodo ir 1940 metų judošių pasekėjų...Ir svarbeusi uždaviniai "kanapės" , užpakalio modernus naudojimas, manau bus įgyvendinti "moderniai" ir pimoj "eilioj"...Diskutuokime su čmil...

nordland

nordland  portretas
neskaiciau. bet speju, kad liberastai vel suka link stambulp konvencijos.
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių