Seimas žengė pirmą žingsnį „Romuvos“ pripažinimo link

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.

Už tokį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pristatytą dokumentą antradienį balsavo 41 Seimo narys, 18 buvo prieš, 18 – susilaikė. Po svarstymų komitetuose projektas į Seimo salę sugrįš gruodžio 16 d.

Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir Konstitucinio Teismo nutarimu.

Seimo darbotvarkėje šis klausimas atsirado jau antrą kartą, nes 2019 m. birželio 27 d. parlamentarai buvo nusprendę valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.

Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, kad valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

„Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką. Manoma, kad valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė sako, kad per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Pagal galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pagonis

Pagonis portretas
Gal pagaliau Seimo nariai pradės vykdyti savo priesaiką : ,,būti visiems lygiai teisingu" ir pripažins lietuvių senąją prigimtinę religiją. Kokius Dievus žmonės nori, tokius tiki. Baigėsi tie laikai kai krikščionys kitų dievų išpažinėjams galvas pjaustė. Prieš įstatymą visos religijos turi būti lygios, o ne ,,lygesnės" kaip kad kryžčionybė.

Anonimas

Anonimas portretas
>>>>> [nera kuo uzsiimti Seime?!] tuomet ::pirmyn===ATGAL!! i viduramzius.. Koks beprotis tokia ATGYVENA pateike??

Anonimas

Anonimas portretas
Baltai ,pautai iš kur atsiranda tų vis naujų durnelių ar neuztenka esamo tikėjimo ,kuris jau nusibosta naujais išradimais.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių