Ketvirtadienį už tokį nutarimo projektą, kurį per 50 parlamentarų vardu pateikė Seimo Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas, po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, 58 buvo prieš, 14 parlamentarų susilaikė. Seimo nariai nesutiko, kad projektas būtų tobulinamas ir 69 balsais nutarė jį atmesti.

Pateikdamas kreipimosi į KT iniciatyvą, A. Gedvilas sakė, kad Seimo priimti sprendimai suskaldė visuomenę, sukėlė nepasitenkinimo bangą. "Tikiuosi, kad Seimas ištaisys tas klaidas ir jam užteks valios priimti nutarimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą", - sakė jis.

A. Gedvilo nuomone, Seimo priimtos Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos dėl privalomojo darbuotojų testavimo galimai pažeidžia net 3 Konstitucijos straipsnius. "Nesu iš tų žmonių, kurie neigtų pandemijos egzistavimą. Aš kalbu apie tai, kad  pažeistos kai kurios prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės. Mūsų priimtas dokumentas neatitinka mūsų pagrindinio pamatinio dokumento – Konstitucijos", - tvirtino A. Gedvilas.

Jis taip pat pastebėjo, kad tiesiogiai darbo teisę reglamentuojantys momentai net nebuvo suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ar ne per toli nuėjome žaisdami su žmonių kantrybe?

"Ar ne per toli nuėjome žaisdami su žmonių kantrybe? Atėjo laikas padaryti  pauzę ir pasitikrinti, ar jūsų pasirinktas kelias yra teisingas. Nugalėti virusą galėsime tik tuomet, kai sugebėsime būti vieningi", - sakė A. Gedvilas.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis kritikavo tokią iniciatyvą, nes jeigu Seimas kreiptųsi į KT būtų sustabdytas įstatymo galiojimas.

"Bus supančiotos rankos Vyriausybei veikti. Tai noras pakenkti Vyriausybei, o galutine prasme egzistuoja pavojus pakenti Lietuvai. Ką norite pakenkti Lietuva?", - piktinosi jis.

Kreipimąsi į KT inicijavę Darbo partijos frakcijos nariai turi abejonių dėl kovo 23 d. Seimo priimtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimų, įteisinančių privalomąjį darbuotojų testavimą ir įpareigojančių darbdavius nušalinti testuotis nesutinkantį darbuotoją nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio.

Kaip nurodoma atmestame nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT, Konstitucinio Teismo doktrinoje yra išaiškinta, kad Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Atmestame kreipimesi į KT pažymima, kad įstatymo nuostata, kurioje nurodoma, kad „darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, <...> perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio <...>“, galimai varžo asmens teisę laisvai pasirinkti darbą, kuris siejamas su asmens gebėjimais, išsilavinimu ir kt. savybėmis.

„Šiuo reguliavimu įstatymų leidėjas nesuteikia darbuotojui galimybės laisvai pasirinkti darbą, nesuteikia jam pasirinkimo alternatyvos, o nurodo, kad „darbuotojas skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę“, tokiu būdu neįvertinant, ar darbuotojas galės dirbti tą darbą pagal savo gebėjimus ir pan.“, – sakoma nutarimo projekte dėl kreipimosi į KT.

Jame pažymima, kad iš Konstitucijos kylanti žmogaus teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas nepaneigia ir kiekvieno darbuotojo pareigos laikytis saugos darbe reikalavimų, todėl nėra aišku, kodėl įstatymų leidėjas nutarė išskirti tam tikras asmenų grupes pagal profesinį kriterijų ir taikyti jiems privalomą sveikatos tikrinimą dėl užkrečiamų ligų.