Seimas linksta į kompromisą: ir vykstant karui rusai bei baltarusiai galės gauti Lietuvos pilietybę?

Viktoras Voroncovas gimė ir augo Kaliningrade, bet jau ilgus metus savo namais laiko ne Rusiją, o Lietuvą.

„Lietuva – mano namas“, – sakė verslininkas V. Voroncovas.

Vyras Vilniuje vadovauja pastolių įmonei, o prieš trejus metus tapo ir visateisiu Lietuvos gyventoju.  Įgijo Lietuvos pilietybę. Tiesa, – tik iš trečio karto.

„Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks“, – kalbėjo Viktoras.

Migracijos departamentas pastebi, kad vis daugiau Rusijos piliečių nori būti tokiais, kaip Viktoras. Susidomėjimas Lietuvos pilietybe pastaruoju metu smarkiai išaugo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praėjusiais metais dėl pilietybės suteikimo kreipėsi apie 500 Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Rusų – daugiau kaip 400, o baltarusių – apie 100. O vien šiais metais per pirmąjį ketvirtį iš viso jau kreipėsi apie 300 asmenų“, – komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Net ir vykstant karui, rusai ir baltarusiai, panašu, galės gauti Lietuvos pilietybę. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė smarkiai negriežtinti pilietybės suteikimo tvarkos. Tą pasiūlė Laisvės partijos atstovai ir du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis ir Dalia Asanavičiūtė.

„Tremtiniai, tremtinių vaikai ir vaikaičiai turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę arba ji  suteikiama natūralizacijos būdu, kaip numato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 ir 19 straipsniai. T. y. – gyvenantys Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą, turintys teisę gyventi Lietuvoje, išlaikę lietuvių kalbos, Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir turintys pajamų šaltinį“, – aiškino Seimo narė D. Asanavičiūtė. 

Po pataisų baltarusiams ribojimai dėl pilietybės apskritai panaikinti, o rusams, kurie atitiks išimtis, dar bus reikalinga papildoma Valstybės saugumo departamento patikra. Pilietybės klausimas tapo pleištu tarp koalicijos partnerių. Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė pilietybės suteikimą apskritai stabdyti, kol vyksta karas. Toks siūlymas dalį labai papiktino.

„Lietuvos kilmės asmenys turi teisę grįžti į Lietuvą pagal Lietuvos Konstituciją. Tu negali apriboti metams jų teisės. Žmonės, kurie gyvena Lietuvoje 12–13 metų, prašo suteikti pilietybę pagal natūralizacijos tvarką. Čia irgi parašyta mūsų įstatymuose“, – piktinosi V. Voroncovas.

Tiek Migracijos departamentas, tiek L. Kasčiūnas sako, kad patikrinti asmenis bus labai sunku, o suteikus pilietybę, kelio atgal nebeliks.

„Vykstant karui, kai nebendraujama su agresorės valstybės įstaigomis, labai sudėtinga patikrinti informaciją, kurią teikia prašytojai“, – teigė E. Gudzinskaitė.  

Komitetas rado kompromisą ir dėl nekilnojamojo turto. Lietuvoje gyvenantiems rusams nebūtų draudžiama įsigyti butą ar namą. Jei Seimas priims naują tvarką dėl pilietybės, ji bus laikina – galiotų tik iki kitų metų gegužės. Dėl pilietybės suteikimo tvarkos Seimas turės apsispręsti kitą savaitę.