Apsvarsčius pirmuosius įstatymo straipsnius pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui. Pasibaigus posėdyje numatytam laikui, svarstyme padaryta pertrauka. Parlamentas sustojo ties nuostatomis, kurios kelia daugiausia ginčų - ar leisti embrionų šaldymą.

„Seimas linkęs pritarti medicinos mokslų žiniomis grįstam variantui, kuris leidžia taikyti naujausius mokslo laimėjimus ir naujausius gydymo būdus. Šios dienos svarstyme išskirčiau tai, kad leidžiami genetiniai tyrimai, tai labai svarbu šeimoms, kurioms kyla didelė rizika susilaukti vaiko, kuris gali turėti vieną ar kitą paveldimą ligą. Yra kai kurių porų didesnė tikimybė tai turėti, ir mokslo galimybės leidžia jiems susilaukti sveiko vaiko tai taikant“, – BNS apie antradienį priimtus sprendimus sakė sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela.

Antradienį pritarta, kad pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią, ar ją gydyti. Taip pat pritarta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti.

Prieš šią nuostatą pasisakiusi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „darbietė“ Dangutė Mikutienė sakė, kad taip bus įteisinta žmogaus embrionų selekcija pagal genetinius požymius, ir ragino balsuoti prieš. „Tik genetinis modifikavimas gali būti laikomas genų nulemtos ligos gydymu. Taigi pasiūlymas kaip įprastinę sveikatos priežiūros paslaugą įteisinti žmogaus genomo modifikavimą, kuris pasaulyje yra eksperimentinis, taip pat kaip ligos išvengimo priemonė būtų įteisinta preimplantacinė diagnostika, kuri įgalins žmogaus embrionų selekciją pagal genetinius požymius, tikrai siūlau nepritarti“, – sakė D.Mikutienė.

„Šituo siūlymu norima įteisinti embrionų selekciją, ir kai nėra aiškiai apibrėžta, kokios ligos, dėl kurių būtų galima taikyti šitą nuostatą, jeigu šitoj salėj sėdi Seimo nariai, kuriems buvo diagnozuota onkologinė liga, jie galėjo negimti pagal šitą pataisą“, – kalbėjo Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys.

Dar pritarta nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią.

„Labai svarbu, kad šis įstatymas bus taikomas ne tik santuokoje, bet ir partnerystėje gyvenančioms poroms, kad tai yra gydymo būdas, kuris taikomas ne vien tik nevaisingoms poroms, bet ir tais atvejais, kai turi kitų sveikatos sutrikimų, ir tai gali leisti jiems padėti susilaukti sveiko vaiko. Lytinių ląstelių donorystei taip pat buvo pritarta, kas svarbu, ypač kalbant apie šeimas, paprastas pavyzdys, po vėžio gydymo. Moteris po chemoterapijos kurso jau bus nevaisinga, vyro atveju jo spermatozoidai bus nevaisingi, vienintelis būdas tokioms šeimoms susilaukti palikuonių bus lytinių ląstelių donorystė“, – sakė J.Požela.

Antradienį parlamentarai apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai.