- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda, matydamas nesėkmingus valstybės bandymus mokslo ir inovacijų srityje pasiekti proveržį ir atsižvelgdamas į besikeičiančią Europos Sąjungos darbotvarkę, kurioje didesnis dėmesys yra skiriamas skaitmenizacijai, surengė konferenciją, kurioje apžvelgti šalies inovacijų politikos tikslai. Prezidento patarėjas Sigitas Mitkus akcentuoja, kad konferencijos dalyviai vieningai nusprendė, kad Lietuvai būtinas holistinis požiūris į mokslo ir inovacijų politiką, todėl prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, pasak jo, buvo sutiktas ypač palankiai.
„Prezidentas šią konferenciją inicijavo dėl keleto priežasčių: dėl to, kad reikia proveržio, dėl to, kad reikia naujai pažiūrėti į mūsų mokslo ir inovacijų politiką, kadangi kiek buvo bandymų daryti tam tikrus žingsnius per visą atkurtos nepriklausomybės istoriją, kažkaip nepavykdavo nei mūsų ekonomikos struktūros, nei kažkaip pagerinti mūsų rodiklių tarptautinėse inovacijų švieslentėse“, – Eltai teigė prezidento patarėjas S. Mitkus.
Šalies vadovas akcentuoja, kad inicijuoti konferenciją paskatino ir besikeičianti strateginė Europos Sąjungos darbotvarkė, kurioje didesnis dėmesys skiriamas klimato kaitai bei skaitmenizacijai.
„Kalbu apie Europos Sąjungos strateginę darbotvarkę, apie naujus prioritetus tokius kaip klimato kaita, skaitmenizacija, taip pat derybas dėl daugiametės finansinės perspektyvos, aišku ir pandemijos kontekstas taip pat suponuoja poreikį naujo požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką“, – aiškino jis.
Konferencijoje dalyvavo mokslo ir inovacijų eurokomisarė Maria Gabriel, Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų ministerijos vyriausioji mokslo ir inovacijų pareigūnė prof. Carole Mundell bei Lietuvos mokslininkai. Todėl, anot S. Mitkaus, tikslas buvo sukurti forumą, kuriame būtų pateikiama kitų šalių patirtis ir nubrėžiamos Europos Komisijos gairės, prioritetai, taip pat buvo siekiama apžvelgti mokslo ir inovacijų problemas kylančias Lietuvai.
S. Mitkaus teigimu, G. Nausėda šią iniciatyvą pradėjo dar 2019 metų pabaigoje: buvo paruoštas klausimynas, gauti ekspertų atsakymai, padarytas klausimyno apibendrinimas rekomendacijų forma.
Prezidento patarėjas informuoja, kad ekspertai, mokslo, verslo, viešo administravimo atstovai, politologai, Europos Sąjungos ekspertai išskyrė sektorius, kuriems Lietuva turėtų skirti didesnį dėmesį.
„Tame sąraše buvo ir biotechnologijos, ir finansinės technologijos, ir atsinaujinančios technologijos, ir lazeriai, inžinerija, keturios-penkios sritys, kur Lietuva turėtų, galbūt didesnį dėmesį skirti“, – informavo S. Mitkus.
Anot prezidento patarėjo, visi konferencijoje dalyvavę pranešėjai vieningai sutiko, kad reikia holistinio, bendro požiūrio į mokslo ir inovacijų politiką.
„Pranešėjai akcentavo, kad reikia gerinti koordinavimą tarp institucijų, stiprinti ryšį tarp mokslo ir verslo, taip pat priiminėti tokius sprendimus, kurie būtų tvarūs, ilgalaikiai, nefragmentiški, bet sistemiški. Taip pat, kad mokslo ir inovacijų politika būtų horizontalus prioritetas visoms ministerijoms, kad būtų aiškūs prioritetai“, – sakė jis.
Anot S. Mitkaus, šiame kontekste prezidento pasiūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę, buvo sutiktas ypač palankiai.
„Prezidento siūlymas įsteigti vyriausiojo mokslo ir inovacijų pareigūno pareigybę buvo sutiktas ypač palankiai ir visi tam pritarė. Tai holistinio požiūrio užtikrinimas padėtų padidinti susitelkimą, parodytų kryptį tiek mokslo atstovams, tiek verslo atstovams, tiek politikams, tiek valstybės tarnautojams, kad Lietuva kryptingai veikia mokslo ir inovacijų srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Švietimo bendruomenė tikina, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižine – žlugusi
Nors iki kitų metų mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose16
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...
-
O. Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis Kyjive susitiko su Lietuvos kariuomenės vadovybe, pašnekovai aptarė situaciją fronte. ...
-
Pasienyje su Baltarusija apgręžti aštuoni neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžti aštuoni neteisėti migrantai, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Kelininkai perspėja dėl sudėtingų eismo sąlygų: vairuotojai, rinkitės saugų greitį
Sudėtingesnės eismo sąlygos antradienio rytą tvyro šiaurės rytų ir rytų Lietuvoje bei Telšių ir Tauragės apskrityse, pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Lietuvoje prasideda Vokietijos kariuomenės plataus masto pratybos7
Antradienį Lietuvoje prasideda Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). ...
-
Akcija „Skaidrinam“ Seime ne itin sumažino parlamentinių lėšų naudojimą6
Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. ...