Nors kultūra visais laikas būdavo skriaudžiama labiausiai, rodosi, vieninteliai jos atstovai kol kas protestuoti nežada. Tačiau kaip bus sprendžiamos kino finansavimo problemos, ar bus priimtas grėsmingasis ACTA, kas nutiks su bibliotekomis? Apie tai kultūros ministro Šarūno Biručio interviu "Vilniaus dienai".

– Neseniai po susitikimo su kino atstovais pranešėte apie ketinimą įkurti visuomeninę kino tarybą. Ji būtų dar viena institucija kino problemoms spręsti, nors yra ir Kultūros taryba, Kino taryba, specialiai šiai sričiai įkurtas Lietuvos kino centras. Ar steigti visuomeninę tarybą paskatino protestai, kuriais animatoriai, kino kūrėjai reagavo į žinią, kam ir kiek valstybės lėšų nusprendė skirti Lietuvos kino centras?

– Kad kyla daug klausimų – natūralu, nes Kino centras dirba tik metus, o mūsų pareiga – šį darbą paversti efektyviu įrankiu kino politikai įgyvendinti. Kino kūrėjai iš ministro lūpų norėjo išgirsti, kam valstybė skiria prioritetus, kokios galimybės atsivers kino debiutams, kiek dėmesio skirsime populiariajam kinui, kuriuose prioritetuose atsiras meninis kinas, dokumentika, animacija ir kino sklaida.

Aš pritariu kūrėjų nuomonei, kad nacionalinio kino politika turi būti konkreti ir nustatytos aiškios taisyklės, kurios neleistų manipuliuoti subjektyvia nuomone, kas ir kiek turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Dar iki kreipimosi dėl finansavimo kino kūrėjai turi aiškiai žinoti, kokiais objektyviais kriterijais vadovausis ekspertai vertindami paraiškas. Mano supratimu, nustatant šias taisykles ir gaires turi dalyvauti Kultūros ministerija, nes ji atsakinga už kino politiką ir jos įgyvendinimo skaidrumą.

– Žiniasklaidoje kilo šurmulys dėl jūsų pranešimo apie ketinimus optimizuoti bibliotekų tinklą, paliekant mažiau bibliotekų, bet su turtingesniais fondais ir sukuriant knygų pristatymo žmogui sistemą. Paliesta ypač skausminga sritis, gal detaliau išdėstytumėte galimas permainas ir laikotarpį, kada jos būtų įgyvendinamos?

– Kai kam gali atrodyti, kad mes norime mažinti kultūros pasiekiamumą visuomenei, bet dar kartą kartoju: optimizavimas – geriausio, pirmiausia Lietuvos žmogui ir valstybei, sprendimo ieškojimas. Savo kalboje vartoju tarptautinį žodį "optimizavimas", kurio reikšmė tokia ir yra. Deja, dėl krizės kai kurių politikų ir verslininkų "optimizavimo" sąvoka buvo suprantama labai siaurai: mažinimas, siaurinimas, taupymas. Tad noriu dar kartą pabrėžti: mes su bibliotekų specialistais ieškome geriausio sprendimo visiems Lietuvos skaitytojams, o uždarinėti bibliotekų aš neketinu, kaip pasigirdo interpretavimas tam tikrų asmenų, su kuriais apie tai niekada nesu kalbėjęs. Atvirkščiai – norime, jog veiktų tokia sistema, kad bibliotekoms netrūktų knygų ir fondai būtų nuolat atnaujinami, o knyga pasiektų net atokiausias Lietuvos vietoves. Jau dabar turime parengę įvairių pasiūlymų, kaip tai galime pasiekti turėdami minimalias lėšas, bet apie tai pirmiausia noriu pasitarti su bibliotekininkais ir su jais rasti bendrą sprendimą.

– Vilniaus savivaldybė, verslininkai ne kartą yra kalbėję apie per griežtus paveldosaugininkų reikalavimus dėl pastatų aukštingumo Vilniaus senamiesčio pašonėje – Užupyje, apskritai dešiniajame Neries krante. Lietuvos atstovai UNESCO yra reiškę susirūpinimą dėl tokių svarstymų ir kai kurių konkrečių projektų. Kokia jūsų nuomonė – ar reikėtų atlaisvinti varžtus?

– Siūlydami, kad Lietuvos objektai taptų saugomi UNESCO, sutikome su taisyklėmis, tad ir turime jų laikytis. Visada svarbi pusiausvyra tarp saugojimo ir naudojimo. Šią pusiausvyrą reguliuoja minėtos taisyklės. Tad jeigu norai neatitinka reikalavimų, reikia arba juos koreguoti, arba savo idėjas realizuoti kitur. Šiuo atveju manau, kad mūsų tikslas atitikti UNESCO reikalavimus, nelaužyti taisyklių ir išlikti UNESCO saugomų objektų sąraše, puoselėjant turtą, kurį turime.

– Nepaisant kelerius metus trukusio ažiotažo viešojoje erdvėje, prokuratūra prieš kelis mėnesius nutraukė tyrimą dėl viešosios įstaigos "Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009" (VEKS 2009) apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ar, jūsų nuomone, sprendimas teisingas, ar nebuvo paskubėta, ar jums nekyla klausimų dėl kai kurių tuomečių VEKS vadovų, taip pat Vilniaus savivaldybės, tuometės Kultūros ministerijos vadovų veiksmų?

– Šiuo metu domiuosi šiuo klausimu ir kol kas nenorėčiau išsakyti savo nuomonės. Bet dabar pasakyti, jog mūsų tikslas – pasiekti, kad įgyvendinant kultūros projektus niekam nekiltų jokių abejonių. Skaidrumas turi būti visuose procesuose. Tuo labiau kad 2022 m. Lietuva vėl turės galimybę siūlyti savo miestą tapti Europos kultūros sostine.

– Ką manote apie kai kurių Europos Parlamento atstovų norą atnaujinti ACTA svarstymą? Ar teisinga yra kritika, jog priėmus šį dokumentą bus ne tiek apgintos kūrėjų teisės, kiek suvaržyta interneto, socialinių tinklų laisvė, pažeistos teisės į privatumą ir pan.? Ar Lietuva rengiasi šį dokumentą ratifikuoti, ar svarstote apie šio klausimo įtraukimą į ES pirmininkavimo darbotvarkę? Beje, nejaugi pats ar jūsų artimieji niekada nesate parsisiuntę dainos ar filmo iš vadinamosios torentų svetainės?

– Su šeima lankomės kino teatruose, namuose ir automobilyje klausau tiek radijo, tiek anksčiau įsigytų ar gautų dovanų plokštelių ir CD. Suprantu Lietuvos ir Europos atlikėjų bei autorių pagrįstus norus apsaugoti savo teises ir pelną. Šiuo klausimu mes aktyviai dirbsime per Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. Jau du kartus buvau susitikęs su Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto (JURI) atstovais, su jais aptarėme šiuos klausimus. Manau, kad vienas iš svarbiausių uždavinių bus susitarti su Europos Parlamentu dėl muzikos licencijavimo naudoti internete bendrųjų standartų.

Be to, šiandien mums svarbu ne tik užtikrinti autorių teises, bet ir pasirūpinti, kad populiarus kūrinių repertuaras nenustelbtų mažų ES valstybių nacionalinio repertuaro sklaidos. Ar mums sekasi tai įgyvendinti? Manau, kad taip. Š. m. liepos 4 d. Lietuvai suteiktas ES Tarybos mandatas pradėti derybas su Europos Parlamentu dėl pasiūlymo direktyvai "Dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorinių licencijų naudoti muzikinius kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje". Europos Parlamentas jau yra pateikęs iki 200 pasiūlymų preambulės tekstui ir 540 pasiūlymų direktyvos atskiriems straipsniams. Į daugelį Europos Parlamento narių, tarp jų – ir ACTA šalininkų, pasiūlymų atsižvelgta ir jie jau įtraukti į naujausią direktyvos pasiūlymo versiją, o tai leidžia tikėtis sėkmingo proceso.