- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos tyrimų komitetas už akių trims Lietuvos teisėjams pateikė kaltinimus dėl neva žinomai neteisėto nuosprendžio priėmimo Rusijos piliečiams.
„Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką“, – teigiama pirmadienį paskelbtame komiteto pranešime spaudai.
Anot jo, kaltinimai pateikti Vilniaus apygardos teismo teisėjams Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui ir Ainorai Kornelijai Macevičienei. Pastarieji du teisėjai jau nebedirba, yra sulaukę pensinio amžiaus.
Rusijos tyrimų komiteto teigimu, 2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismo teisėjai A. Macevičienė, V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir A. Šumskas paskelbė iš anksto žinomai neteisingą nuosprendį daugiau kaip 50 Rusijos piliečių, tarp jų ir Lietuvoje šiuo metu įkalintam Jurijui Meliui bei Genadijui Ivanovui.
Taip pat imtasi būtinų priemonių skelbti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.
„Skelbdami nuosprendį Lietuvos teisėjai žinojo, kad Vilniaus įvykiai, dėl kurių kaltinami Rusijos Federacijos piliečiai, vyko tuo metu, kai Lietuvos SSR nebuvo nepriklausoma valstybė ir priklausė SSSR (Lietuvos Respublikos nepriklausomybė pripažinta tik 1991 metų rugsėjo mėnesį). 1991 metų Sausio įvykiuose dalyvavę kariai vykdė savo tarnybinę pareigą ir veikė pagal SSSR įstatymus siekdami užtikrinti viešąją tvarką“, – rašoma Rusijos tyrimo komiteto pranešime.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Prokuratūra: kaltinimai prieštarauja teisingumo principams
Generalinė prokuratūra sako, kad Rusijos už akių pateikti kaltinimai Lietuvos teisėjams, priėmusiems sprendimą Sausio 13-osios byloje, prieštarauja teisingumo principams, tai vertinama kaip bandymas neteisėtai paveikti pareigūnus ir klaidinti visuomenę.
„Komentuodama šiuos viešus užsienio valstybės pranešimus Lietuvos prokuratūra ne kartą pabrėžė, kad jie vertintini tik kaip bandymas neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę, nes kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą“, – rašoma pranešime.
„Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – teigiama jame.
Generalinė prokuratūra primena, kad pernai kovą komitetas taip pat už akių pateikė kaltinimus advokatui Simonui Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiuoju prokuroru, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.
Be kita ko, prokuratūra primena, kad žinia apie Rusijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams ir teisėjams, susijusiems su Sausio 13-osios byla, buvo išplatinta dar 2018-ųjų liepą.
„Siekdama apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, Lietuvos prokuratūra nuolat bendradarbiauja ir keičiasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis. Būtini sprendimai padaryti ir po šiandien išplatinto pranešimo“, – teigia prokuratūra.
Europos Parlamentas pernai lapkritį priėmė rezoliuciją, kuria Rusija raginama nutraukti Lietuvos pareigūnų, dalyvavusių 1991-ųjų sausio įvykių tyrime, baudžiamąjį persekiojimą.
Vilniaus apygardos teismas pernai kovą buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...