- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmosios dvi operuotos pacientės Sigita (pirma iš dešinės) ir Regina Stefanija, prieš išvykdamos namo, įsiamžino su gydytojais.
-
Pirmąją robotinę operaciją stebi miesto meras Vytautas Grubliauskas.
-
Pirmąją roboto asistuojamą operaciją atlieka prof. N.E.Samalavičius.
-
Antrajai roboto asistuojamai ginekologinei operacijai ruošiasi Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys ir operacinės slaugytoja Roma Venskutė.
-
Anesteziologijos reanimacijos skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė ir jos pavaduotoja gydytoja anesteziologė reanimatologė G.Klimavičiūtė.
-
Robotinė chirurgija – jau ir Lietuvoje
Klaipėdos universitetinė ligoninė – pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse įdiegė naują technologiją – robotinę chirurgiją. Per pirmąją savaitę sėkmingai atlikta 11 robotinių operacijų pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje.
Robotai medicinoje – kas tai?
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis sakė, kad medicininių robotų, ypač chirurgijos srityje, diegimas ir vystymas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo vienas iš keturių proveržių blokų, jo deklaruotų būsimos 2018–2023 m. ligoninės veiklos programoje, dalyvaujant šių metų konkurse vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti.
Kas gi tie robotai medicinoje? Komentuoja vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V.Janušonis: „Yra keletas roboto apibrėžimų: kad tai mechanizmas, kuris gali būti panašus į žmogų ir atlikti iš anksto nurodytas mechanines užduotis; kad tai bet koks mechaninis įrenginys, kuris atlieka mechanines, panašias į žmogaus funkcijas. Kartu robotas yra ne vien mašina, o ir informacinė, intelektinė sistema. Roboto apibrėžimas atsirado po Karelo Čapeko 1921 metais išleistos knygos „RUR“ („Rossum,s universal robots“).
Jau 1980 m. NASA su Stanfordo mokslinio tyrimo instituto mokslininkais ėmė domėtis robotinėmis technologijomis ir virtualia realybe, o netrukus JAV gynybos departamentas ėmė kurti telechirurgijos sistemas, kurios leistų sužeistus karius operuoti per atstumą.
Iki šiol garsiausia telechirurginė operacija pavadinta Lindbergo vardu – žmogaus, kuris pirmasis 1927 m. be sustojimo nuskrido iš Niujorko į Paryžių. Ši Lindbergo operacija atlikta 2001 m. rugsėjo 7 d.: profesorius Žakas Maresko, būdamas Niujorke ir valdydamas robotą, atliko operaciją pacientei, esančiai Štrasburge – pašalino tulžies pūslę.“
Pradžia – Amerikoje
Robotinė chirurgija pasaulyje prasidėjo 1999 m., kai amerikiečių kompanija „Intuitive Surgery“ išleido pirmąjį savo da Vinci robotą. Šiuo metu įdiegtas jau ketvirtos kartos da Vinci robotas, kuris leidžia atlikti sudėtingas operacijas.
Dauguma kompanijų šiuo metu kuria naujas robotines sistemas, iš kurių dvi jau aprobuotos ir naudojamos: „Senhance Transenterix“ ir „Medrobotics“ robotinės sistemos (pastaroji skirta tik ribotoms indikacijoms – gerklės ir tiesiosios žarnos chirurgijai).
Šiuo metu jau yra beveik 5 tūkst. robotinių sistemų įvairiausiose pasaulio šalyse, žinoma, daugiausia jų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasaulyje jau atlikta virš 3 mln. robotinių operacijų.
„Robotinės technologijos chirurgijoje esmė – puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis bei turi ypač gerą raišką, robotiniai instrumentai, kurie valdomi nuotoliniu būdu iš valdymo konsolės, yra artikuliuoti ir todėl įgalina kokybiškai atlikti operacijas mažose erdvėse, robotinių instrumentų valdymo tikslumas, nes sumažinama bet kokia rankų pašalinio judesio įtaka pagrindiniam judesiui atlikti.
Ne mažiau svarbu ir chirurgo nuovargis, kuris yra ženkliai mažesnis, nes dirbama labai ergonominėmis sąlygomis. Todėl ši chirurgija sparčiai rado savo vietą tiek pilvo chirurgijoje, tiek urologijoje, tiek ginekologijoje, tiek krūtinės chirurgijoje bei kitose chirurgijos rūšyse.
Reikėtų paminėti, kad ypač greitai robotinė chirurgija įsitvirtino atliekant prostatos vėžio operacijas, nes tiek onkologiniai rezultatai, tiek funkciniai rezultatai pranoko atviros ir laparoskopinės chirurgijos rezultatus. Robotinės chirurgijos pagrindiniai privalumai – puikus operacinio lauko matymas bei ypatingas judesių tikslumas, tad pagerėja operacijos kokybė – tai leido šiai naujo tipo chirurgijai įsitvirtinti ir toliau sparčiai vystytis“, – aiškino ligoninės vadovas.
Pritaikymas – įvairiapusis
Su robotu galima padaryti įvairias operacijas daugelyje chirurgijos sričių. Pagrindinis privalumas – geresnis matomumas, precižiškesnė ir tikslesnė operacija, leidžianti pasiekti geresnių ankstyvų ir vėlyvų (funkciniai, gyvenimo kokybės) rezultatų.
Ypač ši chirurgija pasiteisino operuojant prostatos vėžį – šiais metais paskelbta metų analizė iš beveik 17 tūkst. operuotų pacientų parodė, kad robotu operuojant prostatos vėžį buvo mažesnis kraujo praradimas, mažiau reikėjo kraujo perpylimų, buvo geresnė pašalinto operacinio preparato kokybė, pavyko geriau išsaugoti nervinius rezginius, tad mažiau pacientų skundėsi po operacijos sutrikusia lytine funkcija ar atsiradusiu šlapimo nelaikymu.
Šiandien virš 90 proc. operacijų dėl prostatos vėžio Jungtinėse Amerikos Valstijose yra robotinės!
2017 m. korėjiečiai paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį, kuriame parodė, kad po robotinių operacijų dėl tiesiosios žarnos vėžio buvo geresni onkologiniai rezultatai: geresnis 5 metų išgyvenamumas, ilgesnis laikas iki recidyvo ir be ligos progresavimo. Vis daugiau robotinės chirurgijos privalumų skelbiama ir kitose chirurgijos srityse.
Pacientai robotinės chirurgijos privalumus greitai įvertino. Grupė Anglijos profesorių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Ajay Aggarwalo, paskelbė plataus daugiamečio tyrimo naujausių technologijų naudojimo chirurgijoje, ypač operuojant prostatos vėžį, duomenis.
Kadangi Anglijoje pinigai „seka“ paskui ligonį, dalis chirurgijos centrų ligoninėse ar pačių ligoninių buvo priversti užsidaryti, nes neįdiegė robotinės chirurgijos ir prarado pacientus. Be to, robotinės chirurgijos centrų 2017 m. palyginus su 2010 m. padaugėjo tris kartus. Panašūs duomenys ir JAV bei kitose Europos šalyse.
Nereikalauja didelių kaštų
"Pirmosios da Vinci robotinės sistemos vienas iš didžiausių trūkumų – dideli kiekvienos operacijos kaštai. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, kur ši chirurgija labai išvystyta, priemoka, atliekant robotines operacijas dėl tiesiosios žarnos vėžio, lyginant su kito tipo operacija, yra apie 10 tūkst. JAV dolerių."
Panašios kainos ir Europos šalyse (Vokietija, Šveicarija ir kt.). Tai apsunkina robotinės chirurgijos vystymąsi, ypač mažiau ekonomiškai pajėgiose šalyse.
Antroji „Senhance Transenterix“ robotinė sistema – pradėta kurti 2000 m., o klinikoje atsirado prieš 4,5 metų – pirmą kartą šio tipo robotinė sistema buvo instaliuota Romoje, Italijoje.
Šiuo metu „Senhance Transenterix“ robotinės sistemos yra instaliuotos Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Olandijoje, JAV, Japonijoje, Kroatijoje, Kazachstane, Maroke, Baltarusijoje ir, žinoma, jau Lietuvoje.
Šios robotinės sistemos vienas iš labai svarbių privalumų – operacijos kaštai yra ne didesni nei operuojant kitu mažai invaziniu būdu – laparoskopiškai. Tai įgalina robotines operacijas atlikti be papildomų didelių kaštų, kurie tektų pacientui ar gydymo įstaigai. Be to, yra įdiegta ir keletas naujų technologinių sprendimų – kamera, kuri padeda chirurgui matyti operacinį lauką, valdoma paties chirurgo akimis, yra taktilinis jutimas – atsirėmus chirurginiu instrumentu į kietesnį paviršių, tą jaučia ir pats chirurgas, valdydamas operaciją iš kompiuterinės chirurginės konsolės.
Ruošėsi dvejus metus
Robotinės chirurgijos įdiegimui Klaipėdos universitetinė ligoninė pradėjo ruoštis dar 2016 m. Vadovaujantys darbuotojai 2017 m. susipažino su robotinės chirurgijos centrų veikla įvairiose šalyse.
2018 m. grupė ligoninės gydytojų ir slaugytojų (pilvo chirurgai, urologai, akušeriai ginekologai, anesteziologai reanimatologai, operacinės slaugytojos) mokėsi ir tobulino savo įgūdžius keliose Europos šalyse.
Po ilgo ir atsakingo pasiruošimo etapo robotinė chirurgija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pradėta 2018 m. lapkričio 19 d. Per pirmąją savaitę sėkmingai atlikta 11 robotinių operacijų pilvo chirurgijoje, urologijoje ir ginekologijoje. Operuoti pacientai ir pacientės dėl storosios žarnos, prostatos ir gimdos navikų. Tai pirmosios robotinės operacijos Lietuvoje ir Baltijos valstybėse.
Pasak V.Janušonio, pcientams šios operacijos nieko nekainuoja, kaštai dengiami iš pagal sutartis su ligonių kasomis uždirbamų lėšų.
Robotą valdo chirurgas
Klaipėdos universitetinės ligoninės Chirurgijos departamento vadovas prof. habil. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius pasakojo, kad ligoninėje nauja robotine įranga operuojantis gydytojas operacinėje keturias roboto rankas valdo kompiuterine konsole, sėdėdamas specialioje ergonominėje kėdėje, kuri sumažina nuovargį, atliekant sudėtingas operacijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...