Kaune penktadienį prasidėjo renginiai, skirti prieš 40 metų už Lietuvos laisvę susideginusio Romo Kalantos aukai atminti – Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje susirinkę žmonės dalijosi prisiminimais, atidaryta hipiškas to meto jaunimo nuotaikas perteikianti paroda.

"Žvelgdami į tuos 1972-ųjų įvykius ir R.Kalantos auką mes galime matyti, kad simboliškai susijungia du Lietuvos visuomenei labai svarbūs dalykai: iš vienos pusės, buvo atstovaujama tautinėms vertybėms, bet kartu tai buvo tos jaunimo kultūros išraiška – tradicinis tautiškumas susijungė su vakarietiškomis kultūrinėmis tendencijomis", – diskusijoje kalbėjo politologas Rytis Bulota.

Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Linas Saldukas prisiminė, kad 1972-ųjų įvykiai buvo viena iš nedaugelio į užsienį apie Lietuvą patekusių žinių, kuri sulaukė pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Prisiminimais dalijosi to meto neramumuose Kaune dalyvavę ar juos atsimenantys žmonės.

Kai kurie diskusijos dalyviai pabrėžė, kad prie sistemos prisitaikiusiai visuomenės daliai buvo, kartais ir tebėra, lengviau manyti, jog R.Kalantos poelgis buvo išprovokuotas psichikos ligos.

Parodos "Troškę laisvės – dėvėję džinsus" rengėjai sakė ja norėję perteikti idėjas, kuriomis gyveno ano meto jaunimas. Pirmojoje salėje lankytojus pasitinka ano meto idėjas ir Lietuvos jaunimui įtaką dariusias Vakarų grupes atspindintys koliažai, autentiškos ano meto nuotraukos.

Antroji parodos salė įrengta lyg kambarys, perteikiantis, kaip gyveno ano meto valdžios pyktį užsitraukę, chuliganais vadinti gėlių vaikai: ant fotelio guli platūs džinsai, iš plokštelės skamba legendinės JAV septintojo dešimtmečio roko grupės "The Doors" muzika.

"Mes gyvenome hipių idėjomis, dėvėjome džinsus, kuriuos buvo beprotiškai sunku gauti. Važiuodavome į Estiją, nes jie pradėjo gaminti gėlėtus marškinius, klausėmės "Radio Prague", "Laisvosios Europos", "Radio Luxemburg", – prisiminimais dalijosi Vytauto Didžiojo universiteto Karo muziejaus istorikas Algimantas Dautartas.

R.Kalanta, protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, susidegino Kauno muzikinio teatro sodelyje 1972 m. gegužės 14 d. Po jo laidotuvių jaunimas Kaune surengė protesto demonstraciją.

Antisovietiniai neramumai Kaune tuo metu buvo vieni gausiausių Sovietų Sąjungos mastu. Valdžia prieš manifestantus, be milicijos, metė ir desantininkų bei saugumiečių būrius.

Žinia apie Lietuvoje kilusius neramumus, nepaisant komunistų partijos ir KGB bandymų ją nuslopinti, plačiai pasklido Vakaruose ir tarp sovietinių disidentų.