Quantcast

Respublikinė Šiaulių ligoninė pamažu rengiasi grįžti į įprastą ritmą

Respublikinė Šiaulių ligoninė 44 dieną gyvena kitu ritmu, tačiau kartu rengiasi ir grįžti į normalų gyvenimą. Nuotolinėje spaudos konferencijoje ligoninės direktorius Remigijus Mažeika papasakojo ne tik apie padėtį, kurioje gydymo įstaiga gyvena, kovodama su koronavirusu, bet ir atskleidė gydymo įstaigos planus, kurie prasideda nuo investicinių projektų prikėlimo bei planinės pagalbos, kuri labai svarbi sergantiems lėtinėmis ligomis, grąžinimo.

Pirmoji pacientė, kuriai buvo diagnozuotas COVID-19 liga, į Respublikinę Šiaulių ligoninę atvyko kovo 28 dieną. Nuo to laiko situacija ligoninėje labai pasikeitė: tiek infrastruktūra, skyrių lokacija, tiek visi diagnostikos ir gydymo procesai, pažymima ligoninės pranešime.

Didelis dėmesys iki šiol skiriamas koronaviruso tyrimams. Per praėjusią savaitę pradėtos tirti Šiaulių krašto savivaldybių gydymo įstaigos: pradėti prevenciniai tyrimai slaugos ir palaikomojo gydymo, globos įstaigose.

Per praėjusią savaitę Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus laboratorijoje ištirta per 1400 mėginių. Ir tai ne tik prevenciniai tyrimai, kurie atliekami darbuotojams iš įvairių gydymo įstaigų, bet ir diagnostiniai, nes tiriami visi stacionarizuojami pacientai.

Anot gydymo įstaigos vadovo, tyrimų rezultatai džiugina. Per pastarąsias dešimt dienų diagnozuoti tik du teigiami atvejai Plungės gyventojui ir vienam kariškiui.

Pacientų, kuriems diagnozuotas COVID-19, taip pat ligoninėje nėra daug. Šiuo metu vienas sunkios būklės pacientas gydomas Chirurgijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, jo būklė išlieka sudėtinga. Kitas pacientas, kuris taip pat buvo sunkios būklės, jau perkeltas į infekcinį skyrių, ieškoma galimybių jo gydymą tęsti reabilitacijos įstaigoje. Keturi pacientai gydomi Infekcinių ligų skyriuje. Pastarųjų būklė yra nebloga, tad gali būti, kad jų gydymas ligoninėje bus baigtas ir jie galės grįžti namo.

Ligoninė planuoja veiksmus grįžti į normalų gyvenimą. Jis nebus visiškai toks pat, koks buvo iki karantino įvedimo – reikės išsaugoti infekcijų kontrolės priemones, teigiama Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešime.

Įvertintos išlaidos, kurias ligoninė patyrė per kovo mėnesį. Vien pasirengimui ir ligoninės pertvarkymui bei apsaugos priemonėms išleista 1,2 mln. eurų. Vadovaujantis SAM ministro pavedimu, pateiktos sąskaitos dėl kompensavimo. Direktorius pastebėjo, kad balandžio mėnesio išlaidos bus ženkliai didesnės. „Šitą ekstremalią situaciją finansine prasme galėjome suvaldyti tik todėl, kad praėjusius metus baigėme su 2,2 mln. eurų teigiamu finansiniu rezultatu“, – sakė gydymo įstaigos vadovas.

Ligoninė po truputį grįžta į normalų gyvenimą. Prasidėjus pandemijai buvo sustabdyti visi ligoninėje vykdomi investiciniai projektai, statybų bei remonto darbai. Jie bus vykdomi, vadovaujantis visomis saugos taisyklėmis, pažymima pranešime. Nuo šios savaitės šie darbai vėl atnaujinami. Bus tęsiama Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos tunelio, taip reikalingo gydymo įstaigai, statyba. Taip pat atnaujinami darbai Akių ligų skyriuje, kur rekonstruojamas ne tik skyrius, bet ir operacinės.

Labai svarbus rūpestis ir medikams, ir pacientams – planinės medicinos pagalbos atnaujinimas. Ligoninės direktorius R. Mažeika sako, kadangi šią pagalbą bus pradėta teikti koronaviruso sąlygomis, todėl tam reikia labai gerai pasiruošti, įvertinti visas galimas rizikas.

Viena iš baimių, prieš kurią negali užmerkti akių įstaigos, – kryžminė tarša. Kryžminė tarša įvyksta, kai koronavirusu užsikrėtęs medikas dirba keliose gydymo įstaigose ir paskleidžia virusą.

Respublikinė Šiaulių ligoninė organizuoja klasterinę veiklą Šiaulių ir Telšių apskričių ligoninėms, tad atsakomybė ir matymas yra daug platesnis. Ligoninėje su COVID-19 besigrumiančius medikus džiugina, kai šis rūpestis tampa bendras visiems.

Į klausimą, ar nebus taip, kad į Šiaulius pradės vežti COVID-19 pacientus iš Klaipėdos, direktorius atsakė, kad kolegoms padėti galėtų.

„Aš manau, kad jeigu užsipildytų Klaipėdos ligoninė, mes galėtume padėti kolegoms. Tačiau, mano žiniomis, jie deklaravę 200 lovų infekcinių ligų korpusą“, – sakė R. Mažeika ir patikino, kad COVID-19 ligoniai turi būti gydomi tik specializuotose ligoninėse. Šiuo pavojingu mirtį nešančiu užkratu negalima užteršti rajonų ligoninių, juolab, kad ir gydyti jų nebūtų kam, nes jose dirbantys medikai tam nepasirengę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių