- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmetinę Adolfo Ramanausko-Vanago premiją Varėnos rajono savivaldybė šiemet nutarė skirti filosofui publicistui Kęstučiui Kazimierui Girniui.
Premija jam skirta „už svarų indėlį užtikrinant objektyvios, pasvertos ir pagrįstos informacijos apie politinius įvykius sklaidą tiek sovietmečiu, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje, bei mokslinius tyrimus apie pokario rezistenciją“, teigiama savivaldybės pranešime.
„K. Girnius yra publicistas, filosofas, istorikas, politikos apžvalgininkas, grįžęs iš emigracijos į JAV. Jis aktyviai reiškiasi Lietuvos viešojoje erdvėje komentuodamas politikos aktualijas, rašo filosofinius komentarus žurnale „Naujasis židinys – Aidai“, užsiima istoriniais-filosofiniais tyrinėjimais, iš kurių svarbiausiu laikytina knyga „Partizanų kovos Lietuvoje“, – teigia premiją įsteigusi Varėnos savivaldybė.
Anot jos pranešimo, knyga „Partizanų kovos Lietuvoje“ – pirmasis solidus mokslinis darbas apie partizanų kovas Lietuvoje publikuotas dar išeivijoje 1987 metais, remiantis tuo metu prieinamais partizanų archyvais ir sovietiniais šaltiniais.
Savivaldybės teigimu, kritinė šaltinių analizė leido sukurti objektyvų pokario pasipriešinimo supratimą, tapo atskaitos tašku ir standartu pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos istorikų vykdomiems rezistencijos tyrinėjimams.
Nuo 1979 metų K. Girnius dirbo „Laisvės radijuje“, 1984–2006 metais buvo „Laisvosios Europos radijuje“ lietuvių redakcijoje korespondentu bei žinių tarnybos direktoriumi.
Pagerbiant legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko-Vanago asmenybę, premiją 2018 metų rugpjūtį įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba.
Ji skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas; už profesionalius sprendimus įamžinant partizanų atminimą; už jaunų žmonių patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą ir rėmimą; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią Lietuvos pilietiškumą ir patriotizmą, tautiškumą ir dvasines vertybes; už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro, kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.
A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.
Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A.Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.
Premija kasmet teikiama gegužės mėnesį, minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, tačiau šiemet dėl susidariusios situacijos Lietuvoje, renginys perkeltas į rudenį. Laureato pagerbimo šventę planuojama surengti lapkričio 29 dieną – Adolfo Ramanausko-Vanago žūties dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos3
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...