"Sunku net suvokti, ką jie ten jam darė. Paskui jau tų jo parodymų visai nebebūdavo. Žiauru ir baisu, kas vyko", – kalbėjo R.B.Nako sūnus.

Vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. rugpjūčio 7–9 d. nuosprendžiu R.B.Nakas nuteistas pagal RSFSR BK 58-1a str. 10-čiai metų pataisos darbų lagerio.

Atbuvo žmogus visus 10 metų kalėjime, net ir po J.Stalino mirties. Po to jis dar buvo ištremtas. Tai buvo papildoma bausmė.

Vėliau dėl tragiškos sveikatos būklės perkeltas į NKVD invalidų namus, o į Lietuvą sugrįžo tik 1958 metais.

Šeima, pasmerkta kančioms

Irena Nakienė su vaikais Algimantu ir Audrone buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus, tačiau gerų žmonių dėka tremties išvengė.

Palikę namus, jie nuolatos slapstėsi, namuose beveik nebenakvodavo.

"Mes visą laiką buvome pabėgėliai iki tol, kol gavau pasą. Esu labai dėkingas visiems, kurie padėjo mums išlikti. Ypatingą pagarbą reiškiu mūsų šeimą nuo Sibiro gelbėjusiai babūnei Valerijai Racevičienei, dėdėms Edmundui ir Ričardui Racevičiams bei jų šeimoms, Aloizui ir Pranei Auželiams ir jų šeimoms, tetai Reginai Svidrienei, Onutei Svidraitei, Jonui Mockūnui ir jo mamai, Dačinskams ir visiems, padėjusiems sunkią valandą", – Algimantas vardijo artimuosius, rizikavusius savo gyvybėmis ir padėjusius "liaudies priešo" šeimai.

Košmarai grįždavo naktimis

R.B.Nakas grįžo į Lietuvą 1958 m. Pasak sūnaus, jis buvo visiškai suluošintas, randuotas, išmuštais dantimis, sunkiai buvo įmanoma suprasti, ką jis kalba.

"Pamenu, jam grįžus mes pirmą kartą visa šeima nuėjome į teatrą. Žiūrėjome operą "Karmen", po to nusifotografavome visi kartu, bet tada tėvą taip prigrimavo, kad jis atrodė net visai normaliai", – prisiminė sūnus.

Tada R.B.Nako žmona su vaikais glaudėsi pas giminaičius 9 kv./m kambarėlyje. Čia sugrįžo ir Ričardas Bernardas, bet valdžia buvusiam kaliniui Kaune likti neleido.

Iš to trumpo laiko gyvenant kartu, sūnus prisimena, kad naktimis jis klykdavo per sapnus. Neilgai trukus R.B.Nakas išvažiavo į Akmenę, apsigyveno invalidų namuose, įsidarbino ir tikėjosi pervežti pas save žmoną su vaikais, bet nespėjo.

"Labai keista, bet jo baudžiamojoje byloje nieko nėra rašoma, kad jis buvo jūrų karininkas, bet kai į apklausas buvo kviečiama mama, tai vienas KGB tardytojas mano tėvą pavadino dezertyru. Dabar žinau tiesą ir man ramiau. Labai nudžiugino ir tai, kad "Prezidento Smetonos" laivo trispalvė nepateko į okupantų rankas. Iš kolekcininko daug lengviau atgauti. Net pats finansiškai pasirengęs prisidėti prie jos atgavimo. Tokia relikvija turi grįžti į Lietuvą", – įsitikinęs kovotojo sūnus.

Jūrų karininko R.B.Nako dosjė

R.B.Nakas gimė 1916 m. liepos 31 d. Latvijoje, Mintaujoje (dab. Jelgava), vargonininko šeimoje. Mokėsi Kauno "Aušros" berniukų gimnazijoje, dalyvavo tautininkų valdžios uždraustoje moksleivių ateitininkų veikloje.

1935 m. baigęs gimnaziją, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Teisės fakultete. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1937 m. baigė Karo mokyklą, turėdamas pėstininkų jaunesniojo leitenanto laipsnį, paleistas į atsargą.

1937 m. pabaigoje Lietuvos Krašto apsaugos ministerija paskelbė konkursą, norintiems studijuoti Prancūzijos karinio laivyno mokyklose. R.Nakas, kaip geriausiai išlaikęs atrankos egzaminus (prancūzų kalba, istorija, geografija, matematika, mechanika, fizika), 1938 m. vasarą su Krašto apsaugos ministerijos stipendija buvo pasiųstas į jūrų karo mokyklą Ecole Navale Breste, Prancūzijoje.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, R.Nakas grįžo į Lietuvą. 1940 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo jūrų leitenanto laipsnis ir jis pradėjo navigacijos karininko tarnybą mokomajame karo laive "Prezidentas Smetona" Šventosios uoste.

Laisvai kalbėjo prancūziškai, gerai mokėjo anglų ir rusų kalbas. Ėmėsi tvarkyti lietuviškąją jūreivystės terminiją. Nuveikė nemažai, tačiau jūreivystės terminų žodyno išleisti nespėjo. Žodyną papildė ir 1992 m. išleido buriuotojas Bronys Stundžia.

Kalėjo Vorkutlage, paskui Minlage (Komių ATSR). Kartu su juo kentę žmonės pasakojo, kad ir nelaisvėje R.B.Nakas išliko Lietuvos patriotas, dalyvavo lagerių sukilimuose.

Į Lietuvą grįžo 1958 m. Žuvo 1963 m. sausio 27 d., palaidotas Akmenėje.