Pasak jo, dėl šios priežasties lietuviai nelinkę beatodairiškai aukoti ištisus metus. Tą dažniau daro prieš šventes, kai renkami pinigai, pavyzdžiui, sergantiems vaikams arba seneliams, t.y., kai apeliuojama į emocijas.

„Gerumo akcijos palieka emocinį įspūdį, o emociškai paliestas žmogus gali paaukoti kur kas daugiau. Tiesa, aukos dydis ar dažnumas priklauso ir nuo to, kam aukojama – vaikams ar, sakykime, pabėgėliams. Pastarieji lietuvio sąmonėje neretai vis dar reiškia blogį, todėl vargu ar jiems bus daug paaukojama, o štai sergančiam vaikui – jau kas kita“, – sako psichoterapeutas.

Aukojimą kasdiene praktika linkusi paversti vienu ypu už asmenines ir komunalines paslaugas atsiskaityti siūlanti įmonė „Viena sąskaita“. Jos internetiniame puslapyje nuo gruodžio mėnesio veikia speciali aukojimo funkcija, kuri mokesčius mokantiems vartotojams leidžia suapvalinti mokėtiną sumą ir skirti ją Aukok.lt projektams. Paaukoti sumokant mokesčius galima visus metus, ne tik per šventes.

„Kalėdos praeina, trumpalaikiai stebuklai išblėsta, o žmonės, kuriems reikalinga mūsų pagalba, niekur nedingsta. Todėl ir siūlome prie gerų darbų prisidėti ištisus metus, nelaukti tam ypatingos progos“, – sako Šarūnas Stanislovėnas, „Viena sąskaita“ vadovas.

Nuo gruodžio pradžios daugiau nei 3 400 paslaugos vartotojų yra paaukoję per 2 tūkst. eurų. Visi paaukoti pinigai keliauja pasirinktam projektui portale Aukok.lt, kuriame aukoti galima įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms su skurstančiais ir beglobiais vaikais, seneliais ir kitomis socialinėmis grupėmis, taip pat – benamiais gyvūnais.

Ingos Langaitės, didžiausios Lietuvoje aukojimo internetu svetainės Aukok.lt vadovės, teigimu, lietuviai atverti pinigines labiau linkę prieš šventes – nuo lapkričio mėnesio iki Kalėdų paaukoja iki pusės visos metinės sumos.

„Per žiemos šventes dažniau pagalvojame ne tik apie artimuosius, bet ir apie tuos, kurie stokoja ne tik įvairių materialių dalykų, bet ir rūpesčio, dėmesio. Todėl ir didžiausios metų paramos akcijos, kurios kviečia vienytis geram tikslui, vyksta būtent šiuo metu“, – sako I. Langaitė.

Pasak jos, tendencija dažniau aukoti per šventės egzistuoja ne tik Lietuvoje, tačiau ir ilgametes filantropijos tradicijas turinčiose šalyse. Visgi tose šalyse ši tendencija nėra tokia ryški kaip pas mus, jose žmonės aukoja visus metus. 

Psichoterapeutas O. Lapinas pabrėžia, kad aukojimas dažnesnis tarp jaunesnės kartos žmonių, kurie gyvena globaliomis idėjomis ir nuotaikomis. Jiems nesvetimas noras prisidėti prie įvairių paramos ir labdaros organizacijų, kurios kovoja su skurdu, smurtu ar badu. Vyresnė karta, priešingai, iš tarybinių metų atsineša daugiau baimių ir nepasitikėjimo, kai kalba pasisuka apie aukojimą, pagalbą kitiems.

Šiuo metu pasauliniame aukojimo indekse (CAF World Giving Index 2016) Lietuva iš 140 valstybių užima tik 124 vietą.