Pereiti į pagrindinį turinį

Profsąjunga: koronaviruso krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas

2020-04-14 11:59

Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo peržiūrėti ir keisti švietimo sistemą iš esmės. Jos teigimu, už švietimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimą atsakinga Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ignoruoja ilgametes problemas ir ieško populistinių sprendimų.

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Koronaviruso sukelta krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas. Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti situaciją, aiškios politikos neturėjimas, politinės lyderystės trūkumas. Dar kartą aiškiai pamatėme aukštųjų mokyklų vietą švietimo sistemoje. Jos suinteresuotos tik susirinkti krepšelius už studentus, bet realiai ilgalaikiame švietimo procese jos seniai nedalyvauja“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

LŠMPS teigimu, mokiniai mokyklose mokomi 12 metų, tačiau panašu, kad be brandos egzaminų, trunkančių vos kelias savaites, sistema sugriūva. Visa švietimo sistema užlūžta, todėl akivaizdu, kad taip toliau tęstis negali.

Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti situaciją, aiškios politikos neturėjimas, politinės lyderystės trūkumas.

„Šis, visiems sudėtingas, laikotarpis kartu yra unikali proga iš esmės keisti švietimo sistemą. Apie būtinus esminius pokyčius kalbame daugelį metų. Manome, kad nuotolinis mokymas turi likti tik papildoma, tačiau reguliariai naudojama mokymo priemone, nesukeliančia šoko ar nepatogumų nei mokytojams, nei mokiniams“, – teigia E. Milešinas.

LŠMPS siūlymu, mokyklos baigimas negali būti ir toliau vertinamas tik pagal brandos egzaminų rezultatus. Jis turi susidėti iš trijų dalių – 9-12 klasių pažymių vidurkio vertinimo, brandos egzaminų ir aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų įvertinimo. Tokiu būdu ne tik būtų išskaidyta įtampa mokiniams, visos įstaigos prisidėtų prie būsimųjų studentų vertinimo, tačiau ir būtų užtikrinamas visos švietimo sistemos tvarumas.

Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimai privalo užtikrinti mokytojų teises. Akivaizdu, kad ministerija šiuo metu blaškosi ir neturi aiškaus plano, nes neturi švietimo vizijos bei nevykdo švietimo politikos.

„Su švietimo sistema eksperimentuoja kas netingi. Mokytojai pakeitimų ir naujų instrukcijų sulaukia kasmet, todėl jų teisių užtikrinimo reikalavome ir reikalausime. Mūsų esminė žinia ministrui yra tokia: mokytojams garantuotas darbo ir poilsio režimas privalo būti užtikrintas. Kaip ministras tai sugebės suderinti su socialiniais partneriais ir išdėlioti laike, tai jau ministro reikalas“, – pabrėžia didžiausios mokytojų profesinės sąjungos vadovas.