- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais matematikos egzaminą išlaikė daugiau mokinių nei pernai. Neišlaikė virš 15 procentų, o pernai neišlaikiusiųjų buvo dvigubai daugiau, praneša Info diena.
Vilniaus universiteto (VU) matematikos profesorius Rimas Norvaiša komentavo, kodėl šių metų matematikos egzamino rezultatai geresni.
„Norėčiau pasakyti štai ką: kai pamačiau egzamino užduotis šiais metais, man nekilo jokių abejonių, kad bus rezultatas toks, kokį mes turime, kad jis bus gerokai geresnis nei pernai“, – sakė jis.
Esą nuo pernai egzaminas skyrėsi sudėtingumo lygiu: „Aš kalbėčiau apie sudėtingumą, nes lengvumas yra subjektyvi sąvoka. O sudėtingumas – kiek užduotis atspindi tam tikrą žinių lygį, mąstymo lygį. Tuo požiūriu tos užduotis buvo nesudėtingos lyginant su tuo, kas buvo pernai. Sakyčiau, kad tokių intelektualinių siurprizų pernykštis egzaminas turėjo daugiau nei šiais metais. Šiais metais užduotys nebuvo tokios netikėtos. Dauguma jų, matyt, jau yra spręsta arba labai panašios yra spręstos. Tad buvo galima prognozuoti tokį rezultatą“, – sakė R. Norvaiša.
Mes turėtume tiksliau suformuluoti, ko mes tikimės iš mokyklinės matematikos, kokius tikslus jai keliam ir kokius tikslus mes keliam savo mokiniams.
Anot matematikos profesoriaus, „mūsų valstybiniai brandos egzaminai užduotis duoda šiek tiek kitokias negu kitose šalyse. Jeigu lygintume su brandos egzaminais kitose šalyse, kad ir Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje, tai mūsų užduotys ir ne tokios sudėtingos. Jos yra gerokai lengvesnės“.
„Mes turėtume tiksliau suformuluoti, ko mes tikimės iš mokyklinės matematikos, kokius tikslus jai keliam ir kokius tikslus mes keliam savo mokiniams. Situacija per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė ta prasme, kad buityje mes pradėjome naudoti daugybę prietaisų – atėjo technologijos, skaičiavimo priemonės. Ir tai, ko mes iki šiol mokėme matematikoje, dabar be problemų gali atlikti skaičiuotuvai. Tad nenuostabu, kad mokiniai ir klausia, kam to reikia, jie nemato prasmės matematikos mokyme. Tai čia dabar iškyla toks sudėtingas klausimas: ko mums mokyti per matematiką? Alternatyva tam, ką aš pavadinčiau matematiniu raštingumu, tai, kas reikalinga kasdieniam gyvenime, – matematinio mąstymo specifikos atskleidimas. Kitais žodžiais tariant, kritinio mąstymo ugdymas matematikos kontekste“, – kalbėjo R. Norvaiša.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks3
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...