- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mišką reikia sodinti, prižiūrėti ir kirsti taip, kad jame augtų kintančiai aplinkai kuo atsparesni medžiai. Tai yra būtina sąlyga, kad ateityje galėtume naudotis miško socialine, ekonomine ir ekologine miško nauda, t. y., patenkintume medienos poreikį, turėtume kur leisti laisvalaikį, prisidėtume mažinant klimato kaitos padarinius.
Anot Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto profesoriaus dr. Algirdo Augustaičio, miškų būklę ir produktyvumą lemia daug veiksnių: oro temperatūra, kritulių kiekis, vėjai, gaisrai, plintančios ligos, kenkėjai, miškininkavimo sprendimai. „Atlikta daug įvairių stebėjimų, analizių ir galima teigti, kad Lietuvos miškų būklė palaipsniui gerėja. Labiausiai atsigauna pušynai ir eglynai“, – sako prof. A. Augustaitis.
Mokslininko teigimu, Lietuvoje oro sąlygos yra palankios medžiams, ypač pušims ir eglėms, augti. Palyginti su Vidurio Europa, mūsų krašte nėra didelių sausrų – paskutinės rimtos sausros buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Kasmet iškrenta po kelis milimetrus vis daugiau kritulių, kurie labai svarbūs medžių vegetacijos laikotarpiu. Po truputį augantis metinis kritulių kiekis taip pat gelbsti mišką esant nedidelėms sausroms. Šiltėjančios žiemos ir pavasariai turi teigiamos įtakos medžių lajų būklei, lemia didėjantį pušų kamienų prieaugį.
Intensyviausiu prieaugio didėjimu pasižymi paprastosios eglės, kiek mažesniu – paprastosios pušys. Nei vienai iš tirtų lapuočių medžių rūšių nebūdingas panašaus prieaugio didėjimas. Atlikus tyrimus, nustatyta, kad spygliuočių medžių rūšys labiau prisitaikiusios prie dabarties pokyčių, o trumpi sausrų epizodai joms nėra tiek reikšmingi, kad lemtų esminį ir neatkuriamą būklės ir produktyvumo sumažėjimą.
Tačiau rimtų bėdų miškams pridaro vis dažniau kylančios neprognozuojamos audros, uraganiniai vėjai ir viesulai. Šiuo metu atliekama nemažai tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kokiais būdais būtų galima sumažinti stipraus vėjo miškams daromą žalą, bandoma nustatyti, kokie medynai geriausiai atlaiko šią gamtos stichiją, kaip reikėtų juos susodinti.
Rimtų bėdų miškams pridaro vis dažniau kylančios neprognozuojamos audros, uraganiniai vėjai ir viesulai.
Lietuva laikosi tarptautinių teršalų išmetimo į orą mažinimo reikalavimų. „Anksčiau siera buvo vienas pagrindinių kritulius rūgštinančių komponentų, tačiau per 20 metų jos koncentracija ore sumažėjo daugiau kaip dešimt kartų. Tapome viena mažiausiai sieros junginiais užterštų valstybių Europoje, – sako profesorius A. Augustaitis. – O štai azoto į aplinką kasmet išmetama vis daugiau“.
Anot mokslininko, nitratų poveikis yra dvejopas. Nedidelėmis koncentracijomis skurdžiose miško augavietėse jie veikia kaip trąša. O jei azoto junginių ore susikaupia per daug, ima sparčiai rūgštėti krituliai. Tokie krituliai itin pavojingi: jie per lapus, spyglius ir dirvožemį, t. y., trukdydami įsisavinti maistines medžiagas, veikia visus medžių fiziologinius procesus. Dėl rūgščių kritulių medžiai džiūsta, netenka lapijos, mažėja jų atsparumas kenkėjams, ligoms, kitaip tariant – nelieka miško prieaugio.
Miškams taip pat kenkia netinkami miškininkavimo sprendimai. Pavyzdžiui, kai retinant ir valant mišką, su technika padaromi valksmai, dar vadinami „eksploataciniais koridoriais“. Dėl jų vėjai greičiau įsišėlsta ir pridaro žalos miškui, išversdami ar sulaužydami medžių kamienus.
Miškotyrininkas atkreipia dėmesį, kad labai svarbu gerai apgalvoti ir tinkamai vykdyti pagrindinius miško kirtimus, kai dalis medžių iškertami jauname amžiuje, formuojant tikslinę miško sudėtį, ir tarpinius kirtimus, kai miškas išvalomas nuo sausuolių, pažeistų medžių. „Buvo atvejis, kai miškininkai iškirto ne tik sausuolius, bet ir stipriai taršos pažeistus medžius, tvirtindami, kad šie neatsigaus ir vietoj jų greičiau užaugs nauji, – pasakoja prof. A. Augustaitis. – Toks kirtimas pridarė daug daugiau nuostolių nei tarša. Palaipsniui sumažinus taršą, miškas būtų atsigavęs – medžiai įpratę sugerti teršalus ir valyti orą. Iškirtus mišką, teršalai pateko į dirvožemį, iš kurio juos išvalyti daug sunkiau.“
Nustatyti dėsningumai leidžia kurti naujas miškininkavimo rekomendacijas, svarbias skatinant miškų gebą adaptuotis prie naujų aplinkos sąlygų ir didinant jų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, tokiems kaip sausros, stiprūs vėjai ir kenkėjai, taip prisidedant prie klimato kaitos intensyvumo slopinimo.
Tyrėjas siūlo pasirūpinti, kad medynai jauname amžiuje būtų retesni, rinktis intensyvius ugdomuosius kirtimus formuojant tikslinę sudėtį. Taip pat reikėtų pašalinti tarpinį naudojimą, mažinti tankius medynus su išreikštu antru ardu, kai juos kirsti plynai labiausiai ekonomiškai naudinga. Bendroji ūkininkavimo rekomendacija – ūkiniuose miškuose 10–20 metais jaunesnių medynų kirtimas plynai.
Profesorius A. Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai“ apdovanotas 2016 m. Lietuvos mokslo premija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš Kauno oro uosto išskristi vėlavęs lėktuvas išskrido
Kauno oro uoste, viename iš orlaivių išsiskleidus avarinei išlipimo čiuožyklai, buvo atidėtas skrydis į Londoną. ...
-
Seimo etikos sargai nepradės tyrimo dėl A. Anušausko pasisakymų apie galimą korupciją7
Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija po diskusijų nusprendė nepradėti tyrimo dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko viešai išsakytų teiginių apie neva krašto apsaugos sistemoj...
-
Ukrainai prašoma aukoti ne tik pinigų, bet ir saldainių
Apie „Carito“ paramos akciją Ukrainai bei renkamas aukas LNK žurnalistė kalbėjosi su Vilniaus „Carito“ vadovės pavaduotoja Aida Karčiauskiene. ...
-
Apie apynasrį girtaujantiems baruose: norime išgyvendinti tokius „tuberkuliozės židinius“
Radviliškio rajono mero iniciatyva visame rajone draudžiama pardavinėti alkoholį iki dešimtos ryto. Draudimas apima ne tik parduotuves, bet ir visas kavines bei barus. Atrodo, viskas suprantama, bet į mūšį stojo Vyriausybės atstovas...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...
-
Kariuomenė: pratybų metu Kaune gali būti įvesta komendanto valanda – detalės neatskleidžiamos55
Lietuvos kariuomenė surengė spaudos konferenciją, kurios metu viešai nurodė, kad vykstat didžiausioms NATO pratyboms, tam tikrose Kauno ir Vilniaus teritorijose gali būti įvesta komendanto valanda. Paprašius detalizuoti, kokie pratybų vei...
-
Daugelis senjorų nežinotų, ką daryti atėjus dienai „X“: esame jėga, kuri turi būti informuota2
Nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje turi rūsius, tinkamus priedangoms, tačiau maždaug du trečdaliai vis tiek nežinotų, kaip elgtis grėsmės atveju. Kas antras senjoras nežino ir kur ieškoti informacijos apie pasiruošimą ne...
-
Skulptūrų parke inkilai patys neatsiranda2
Skulptūrų parkas, pritraukiantis vis daugiau lankytojų, sulaukia ir pastabų. Antai kažkas teigė pastebėjęs, esą parke gerokai sumažėję inkilų, o kai kurie likę – aplūžę ir nebetinkami sparnuočiams gyventi. ...
-
Atlikdamas tarnybinę pareigą pasiklydo policijos šuo Roksis: pareigūnai ieško kolegos11
Panevėžio apskrities policija feisbuko paskyroje pranešė apie dingusį šunį Roksį. ...
-
L. Kasčiūnas: spartinant oro gynybos vystymą, tankų pirkimas būtų vykdomas etapais4
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. ...