- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina šalies Vyriausybę bei viešą ir privatų sektorius kasmet įgyvendinti konkrečias priemones užtikrinant neįgaliųjų teises, taip pat paspartinti jų vakcinavimą nuo COVID-19, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas susitikime su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininke Kristina Dūdonyte antradienį daugiausiai kalbėjo apie aplinkos ir informacijos pritaikymo būtinybę, švietimo, socialinių, sveikatos ir kitų paslaugų prieinamumo stoką, padėties darbo rinkoje klausimams.
„Šalies vadovas kviečia, kad kiekviena ministerija, kiekviena valstybės įstaiga, organizacija ar įmonė kasmet savo veikloje nusimatytų ir įgyvendintų priemones, skirtas jų paslaugų, pastatų, internetinių svetainių, jų produktų ar procesų prieinamumui. Mes turėtumėme tūkstančius gerų sprendimų, užtikrinant žmonių su negalia teises ir gerovę“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė patarėja.
Ji taip pat pabrėžė, kad turėtų būti siekiama paskiepyti neįgaliuosius kuo greičiau, tačiau ne visi neįgalieji patenka į prioritetines grupes, nors jie yra „padidintoje rizikoje patirti dideles komplikacijas ir blogiausią baigtį“.
„Todėl labai svarbu, kad žmonės su negalia būtų paskiepyti kuo greičiau. (...) To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja, žmonės su negalia turi būti paskiepyti ir dėl sveikatos klausimų, ir dėl socialinio aktyvumo, užimtumo, didesnio įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą“, – sakė G. Nausėdos patarėja.
Kontrolierė: didžiausios problemos – švietimas
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pabrėžė, kad karantinas išryškino ir ilgalaikes problemas – aplinkos neprieinamumo, paslaugų trūkumo, švietimo ir integracijos į darbo rinką priemonių nepakankamumo.
Anot jos, neįgaliųjų priežiūra ir ugdymas nėra užtikrinamas institucijų atostogų metu, todėl našta tenka šeimoms. Kontrolierė ragino savivaldybes pasirūpinti ir neįgaliųjų informavimu, kaip šiems nuvykti į COVID-19 vakcinavimo centrus ir mobiliuosius testavimo punktus.
To reikia labai dėl to, kad esant žmonių su negalia izoliacijai, tikrai, socialinė atskirtis didėja.
Ji ragino atkreipti ypatingą dėmesį ir į neužtikrinamą švietimo prieinamumą pilnametystės sulaukusiems neįgaliesiems, nors tai įpareigoja daugiau nei prieš dešimtmetį Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija.
„Žmonėms, kuriems sueina 21 metai, nėra iki šiol užtikrinamos galimybės mokytis, tęsti profesinį mokymąsi, nors konvencija numato ir įpareigoja užtikrinti žmonėms su negalia galimybę mokytis visą gyvenimą. Kalbame ir apie švietimo prieinamumą užtikrinant pakankamas švietimo pagalbos priemones“, – sakė ji.
Anot B. Sabatauskaitės, Lietuvoje taip pat nėra iki galo užtikrintos galimybės laikyti egzaminą po 10 klasės besimokantiems pagal individualizuotą mokymosi programą.
Kontrolierė priminė dar vieną problemą, kad iš 59 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba tik mažiau nei trečdalis.
„Būtina įtvirtinti pareigą darbdaviams pritaikyti sąlygas – ne tik patalpas asmenims su negalia, užtikrinti lanksčias aktyvaus įtraukimo į darbo rinką priemones. Tam būtina keisti tiek Užimtumo įstatymą, tiek kitus įstatymus“, – ragino ji.
Neįgaliųjų nedarbas išaugo dukart
I. Segalovičienė pabrėžė, kad per COVID-19 pandemiją neįgaliųjų, registruotų Užimtumo tarnyboje, skaičius išaugo beveik dukart, nors bendras neįgaliųjų nedarbo lygis nėra vertinamas. Ji dar kartą konstatavo, kad situaciją spręsti padėtų greitesnis neįgaliųjų vakcinavimas, aktyvesnė institucijų veikla padedant jiems įsidarbinti, sudarant tinkamas darbo sąlygas.
„Šiandien aktyvių darbo rinkos priemonių veiksmingumas ir taiklumas bei jų finansavimas nėra pakankamos, čia reikalingos Vyriausybės pastangos“, – aiškino ji.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė tvirtino, kad vykdant institucijų pertvarkas, neįgalieji neretai tiesiog perkeliami į mažesnes įstaigas, taip didinant jų segregaciją, neužtikrinant jų pasirinkimo laisvės. Ji be kita ko sako, kad Lietuva taip pat nėra įgyvendinusi 2016-aisiais JT Neįgaliųjų teisių komiteto parengtų rekomendacijų šaliai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną2
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...