Prezidentūra: Punios šilas iliustruoja, kad reikia naujos miškų strategijos

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, jog vienas vertingiausių šalies miškų masyvų Punios šilas puikiai iliustruoja, kad Lietuvai reikalinga nauja miškų strategija, pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje.

„Punios šilas yra tik vienas iš pavyzdžių,  tačiau labai gerai iliustruoja, kad mums būtina nauja miškų strategija, taip pat pokyčiai saugomų teritorijų sistemoje, kurie atlieptų tiek pasikeitusius visuomenės poreikius, tiek ir naujus iššūkius, tokius kaip klimato kaita“, – BNS atsiųstame komentare teigė patarėjas.

Jis kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika, aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovais, miškininkais ir mokslininkais penktadienį lankėsi Alytaus rajone esančiame Punios šile ir diskutavo apie jo apsaugą.

Valstybių miškų urėdijos duomenimis, specialistai Punios šile apžiūrėjo kelias vietas, kuriose aptiktas kenkėjas, keliantis grėsmę spygliuočių medynams.

Aplinkos ministras K. Mažeika sako, kad pažeistų medžių kiekis ir plitimo mastai kelia susirūpinimą.

„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad jo plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos“, – urėdijos pranešime teigė ministras.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovo Alberto Stanislovaičio teigimu, pagal galiojančius teisės aktus II-os grupės miškuose kenkėjų pažeistus medynus kirsti yra privaloma.

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigė, kad miškininkai yra dviprasmiškoje situacijoje – taisyklės įpareigoja kenkėjų pažeistus medžius nukirsti, o gamtosaugininkai reikalauja juos palikti.

Reikia rasti sprendimus, kurie būtų subalansuoti, leistų matyti visą vaizdą ir atliepti tiek miško, tiek saugomų rūšių bei buveinių apsaugos poreikius.

Punios šile penktadienį viešėję specialistai taip pat konstatavo, kad įprastai eglėms kenkiantis žeivėgraužis tipografas miške užpuolė ir pušis, kas nėra įprasta.

Tuo metu prezidento patarėjas J. Neverovičius teigia, kad iššūkių Punios šile yra, tačiau reikia rasti subalansuotus sprendimus.

„Akivaizdu, kad esama iššūkių, susijusių tiek su kenkėjų situacija, tiek su saugojamų vertybių apsauga. Reikia rasti sprendimus, kurie būtų subalansuoti, leistų matyti visą vaizdą ir atliepti tiek miško, tiek saugomų rūšių bei buveinių apsaugos poreikius“, – BNS teigė J. Neverovičius.

Jis taip pat teigė, kad rezervato plėtros „procesas vyksta“, tačiau svarbu į jį įtraukti visas suinteresuotas puses bei išgirsti jų argumentus.

Aplinkos ministras K. Mažeika penktadienį teigė, kad jo pozicija dėl rezervato plėtros Punios šile nesikeičia, tačiau kai kurios rezervato ribos galėtų būtų pakeistos, iš naujo peržiūrėjus buveinių ribas.

Punios šilas užima daugiau nei 2,7 tūkst. hektarų teritoriją, o rezervatas šiuo metu yra 457 hektarų plote. Rezervatą buvo planuojama išplėsti iki beveik 2,2 tūkst. hektarų.

Šį sprendimą sustabdė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, o aplinkos ministras K. Mažeika šį sprendimą pernai birželį įtvirtino įsakymu, tam priešinosi gamtosaugininkai.

Jie teigė, kad Punios šilui reikalinga didesnė apsauga, todėl būtina praplėsti gamtinio rezervato plotą ir tokiu būdu išsaugoti unikalias ten gyvenančias ir augančias rūšis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, kreipusis gamtosaugininkams iš Baltijos aplinkos forumo, šių metų kovo pradžioje paskelbė, kad sprendimas stabdyti rezervato plėtrą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Tačiau ministras K. Mažeika teigė, kad kol kas plėsti Punios šilo rezervato neketinama, būtina identifikuoti buveines ir užtikrinti maksimalią jų apsaugą ir stebėjimą.

Alytaus rajone Nemuno kilpos gaubiamas Punios šilas yra vienas vertingiausių Lietuvoje plytinčių miškų masyvų. Jis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalis.

Jame gausu šimtamečių gamtos paminklais paskelbtų ąžuolų ir kitų medžių, taip pat čia randama daugiau nei 100 į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių