Laisvės gynėjus G. Nausėda pagerbė mokykloje, kur mokėsi žuvęs D. Gerbutavičius

Per sovietų agresiją 1991 metais žuvusių laisvės gynėjų atminimą prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio rytą pagerbė Vilniaus mokykloje, kur mokėsi prie Televizijos bokšto žuvęs Darius Gerbutavičius.

Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių.

„Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių. Šiandien jūs, vaikučiai, augantys labai greitai, netrukus ir patys galėsite padaryti pasirinkimus“, – sakė G. Nausėda, prieš uždegdamas atminimo žvakę progimnazijos fojė.

Pasak jo, tie pasirinkimai nebėra tokie skausmingi, kaip 1991 metais, tačiau teks rinktis – būti abejingais valstybės atžvilgiu ar aktyviais ir mylinčiais šalį.

„Aš neabejoju, kokį pasirinkimą jūs padarysite“, – teigė prezidentas.

„Atrodo visa tai vyko vakar“

D. Gerbutavičius prie televizijos bokšto Vilniuje žuvo būdamas 17-os.

Iš viso per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Minėjime „Ryto“ progimnazijoje pirmadienį dalyvavo ir D. Gerbutavičiaus motina.

„Man sausio 13-oji kartu yra ir šventė, ir skausmas, kuris negyja niekada. Praėjo 29 metai, bet prisiminimai lieka tokie, kad atrodo visa tai vyko vakar“, – žurnalistams sakė Vincė Gerbutavičienė.

„Viskas yra gyva – motinos širdyje taip liks iki tol, kol užsimerks akys“, – pridūrė ji.

Man sausio 13-oji kartu yra ir šventė, ir skausmas, kuris negyja niekada. Praėjo 29 metai, bet prisiminimai lieka tokie, kad atrodo visa tai vyko vakar.

„D. Gerbutavičius buvo ir yra mūsų mokyklos mokinys. Jį kasmet prisimename tokiu laiku“, – sakė „Ryto progimnazijos“ direktorė Vida Kisielienė.

G. Nausėda įvykius stebėjo iš Vokietijos

Prezidentas G. Nausėda sakė, kad 1991 metų sausio 13-oji yra kertinė data, parodžiusi okupantui, kad „tankai, ginklai, brutali jėga – tai dar ne viskas“.

„Okupantui tai turėtų būti labai gera pamoka, jis turėtų iš to padaryti išvadas ir niekada nemėginti užgniaužti laisvės štai tokiais būdais“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jis pasakojo per šiuos įvykius buvęs Vokietijoje, kur tuo metu studijavo. Pasak prezidento, per atstumą jie atrodė dar baisiau, kelias dienas nepavyko susisiekti su artimaisiais.

„Norėjau viską metęs visus mokslus ieškoti namo, (...) bet tėvai pasakė: nevažiuok, geriausia, ką tu gali padaryti tai gauti išsilavinimą, grįžti į Lietuvą ir prisidėti savo žiniomis prie Lietuvos statybos“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Daugiau galėtų papasakoti mano artimieji, kurie tuo metu praktiškai visi buvo prie barikadų“, – pridūrė jis.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žuvusiųjų atminimas pirmadienį taip pat bus pagerbtas Seime bei Antakalnio kapinėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

...

... portretas
Nuo kada žydai įsijautė MŪSŲ Lietuvą savo Žydija laikyt?.. :s :/

Svarbiausia storas

Svarbiausia storas  portretas
taukuotas žydo snukis. Jis tikrai gynė Lietuvą. Jei ne žydai Lietuvai jokios laisvės nematyt. Ačiū joškės.

Anonimui Pydarui

Anonimui Pydarui portretas
ar jis suprato, ko atėjo
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių