Prezidentas: savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę

Savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti, sekmadienį Kryžkalnyje atidengiant memorialą Lietuvos partizanams sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

„Šiandien stebėdami, kaip vis iš naujo bandoma perrašyti istoriją, puikiai suprantame, kad mūsų kova dar nėra baigta. Nedraugiškos jėgos vis dar bando pasaulį dalinti įtakos sferomis, lyg nebūtume patyrę skaudžių Molotovo-Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasekmių“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje, prezidentas pažymėjo, kad kaimyninės šalies miestų gatvėse ir aikštėse žmonės skelbia, kad jiems jau gana ilgų nelaisvės ir prievartos metų – jie patys nori kurti savo šalies ateitį.

„Savo pavyzdžiu jie dar kartą įrodo, kad laisvės poreikis yra natūralus ir giluminis, o tai reiškia – prieinamas visoms tautoms kaip paskata kolektyviniam veiksmui“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Šiandien mes girdime stiprų Baltarusijos žmonių balsą ir atpažįstame tuos idealus, kurie į kovą vedė mūsų protėvius. Gebėjimas kritinėje situacijoje prisiimti atsakomybę, nenusigręžti, ryžtingai ginti savo teises, prireikus aukotis dėl kitų – tai istoriją kurianti jėga, kurios nesupranta autokratai. Tai slaptas visų laisvę mylinčių žmonių ginklas, kurį be reikalo nuvertina tironai“, – kalbėjo prezidentas.

Sekmadienį Raseinių rajone, Kryžkalnyje, atidengtas memorialas Lietuvos partizanams. Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyti apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardai.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

Sumanymas pastatyti memorialą daugiau nei prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Idėją plėtojo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kartu su dar gyvais partizanais.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Jo statybai, investicijų projektui įgyvendinti Vyriausybė skyrė 505 tūkst. eurų, dar beveik 30 tūkst. eurų teko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną. Juo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nordland

nordland portretas
tik durniu laive taip buna, kai slovinimo kalbas partizanams, sako dusanskio informatorius.

Ne vien laikrodi

Ne vien laikrodi portretas
Lietuva klauso Briuselio.Kaip vakarai groja,taip Lietuva soka.Pavyzdys Lukosenkos jis nesoka,o su Putinu draugauja ir jam nusispjaut.Tai bent kietas salies prezidentas,kuris nesuskalde salies.O jus ziurekit ir mosikuokit biedna veliava murmedami po nosim laisve.

Anonimas

Anonimas portretas
kokia laisve LIETUVOJE ne laikrodzio negalim pagal save reguliuot .kai tskp uzslaptino KGB archyvus .[savus] net geda
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių