Nors visose apskrityse pasitikėjimas policijos institucija auga, panevėžiečiai pareigūnais nelinkę pasikliauti. Šią tiesą teko konstatuoti vakar mieste apsilankiusiam, su bendruomene ir verslo atstovais susitikusiam Policijos departamento generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui. Dažniausiai žmonės pasigenda gausesnio patruliavimo, profesionalumo, ryžto, operatyvaus reagavimo, rašo dienraštis "Sekundė".

Vagysčių mažiau

Generalinis komisaras, kalbėdamas apie policijos prestižą, vis žvelgė apskrities komisariato vadovo Rimanto Bobino pusėn. Naujai pareigas užėmusiam pareigūnui yra kur pasireikšti, kad panevėžiečiams policija atrodytų patikimesnė.

Panašias problemas kėlė ir Panevėžio verslo atstovai. Nors Policijos departamentas dabar, kai mažinamas biudžetas, nusprendė atsisakyti kone visų investicinių projektų ir nuskriaudė verslą, bendradarbiavimas vyksta ne tik ekonomikos, bet ir kitose srityse. Vienas aktualiausių klausimų - verslo turto apsauga.

Vertinant pirmus penkis šių metų mėnesius, Panevėžys iš kitų penkių didžiųjų apskričių išsiskiria tuo, kad jame vagysčių kol kas mažiau. Tačiau tik laiko klausimas, kada šių nusikaltimų banga iš didžiųjų miestų atsiris į Aukštaitiją.

Padaugėjo netikrų litų

„Padėtis nėra tragiška, pagrindinių funkcijų vykdymą užtikriname“, - sakė su generaliniu komisaru atvykęs jo pavaduotojas finansų klausimais Algirdas Stončaitis. Jis tikino, kad atsisakius investicinių projektų pareigūnų etatų nebuvo mažinama, patruliavimas vyksta ir netgi žadama jį aktyvinti.

Vis dėlto visiško saugumo niekada nebuvo, tad įmonės turėtų saugotis pačios, drausti savo turtą, prie pat vitrinos nelaikyti brangių prekių - jos lengvas grobis.

„Nori nenori, turi investuoti ir galvoti, kad turtas būtų sunkiau pasiekiamas. Nusikaltėliai darosi išradingesni, bet gerėja ir mūsų siūlomų paslaugų spektras, bet tam reikalingos investicijos“, - tvirtino A.Stončaitis.

Ypač veiksmingomis pripažintos stebėjimo sistemos. Ten, kur jos įrengiamos, nusikalstamumas smarkiai mažėja arba visai išnyksta.

Tačiau ne viską lemia vien tik pinigai. Policijos departamento atstovai pažymėjo, kad labai svarbu ir visuomenės aktyvumas. Apžvelgdamas kriminogeninę situaciją, V.Telyčėnas pabrėžė, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai daugėja sukčiavimų, ekonominių nusikaltimų ir daugiau kaip du kartus išaugo pinigų padirbinėjimo atvejų.

Staigus netikrų litų pasirodymo apyvartoje šoktelėjimas būdingas Vilniuje ir Kaune, tačiau ir Panevėžio verslininkai, pastebėję įtartinų pinigų, paprašyti kuo greičiau informuoti pareigūnus, nes nuo to, kaip ilgai pinigas bus rinkoje, tiesiogiai priklauso pirminio šaltinio susekimo sėkmė.

Nori supaprastinti

Generalinis komisaras taktiškai užsiminė, kad verslininkai kviečiami bendrauti ir individualiai: akis į akį su pareigūnais būtina pakalbėti apie naujomis formomis atgimstančius reketo atvejus. Nors įmonių savininkai linkę susitaikyti su nusikaltėlių spaudimu, generalinis komisaras paragino į problemą reaguoti nuo pat pradžių.

Kilo diskusija, kad įvykį pastebėję ar į jį įtraukti žmonės vengia susidurti su policija, nes žino, kad vėliau apie nusikaltimą pranešęs asmuo ilgai „tampomas“, kviečiamas liudyti.

„Tos procedūros, reikia pripažint, kol kas yra gremėzdiškos, reikia gana dažnai atvykti į policiją. Tačiau sunkiai kelią skinasi įvairios pataisos, nors jų labai daug siūloma. Tai - sudėtingas procesas, kol pasiūlymai pereina per visas instancijas, keleri metai prabėga, ir tik tada jie būna realizuojami“, - pripažino policijos vadovas.

Inspektoriai arčiau žmonių

Susitikime su Policijos departamento atstovais verslininkai kėlė ir policijos suvaržymo biurokratiniais varžtais klausimą.

„Aukštaitijos vandenų“ generalinis direktorius Rimantas Liepa pabrėžė, kad pareigūnai apkrauti begale funkcijų, be jų dažnai negalima surašyti paprasčiausių protokolų, nors tos pačios funkcijos dubliuojasi ir su kitoms institucijoms priskirtomis. Atliekant daugybę procedūrų gaištamas tiek policijos, tiek žmonių laikas.

V.Telyčėnas pripažino, kad akys krypsta į policiją daugeliu atveju, nors yra įvairių inspekcijų, jų pagalbos tikimasi ir nelegalaus darbo, ir nelegalių statybų atveju, pareigūnus nuolat kviečiasi kontrolę vykdančios institucijos.

„Esame suformulavę keletą pasiūlymų, kad būtų atsisakyta tam tikrų funkcijų“, - paaiškino generalinis komisaras ir priminė, kad kone daugiausia pareigybinių funkcijų - apie du šimtus - turi apylinkių inspektoriai.

Kad inspektoriai nesėdėtų kabinetuose, ikiteisminius tyrimus ketinama perduodant kitiems pareigūnams. Siekiama, kad kiekviena apylinkė gerai pažintų savo inspektorių, juo pasitikėtų ir nuolat bendradarbiautų. Jei planą pavyks įgyvendinti, bus išpildytas svarbiausias visuomenės lūkestis - glaudesnis ryšys su policija.