Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje

2020-05-25 09:45:00
diena.lt inf.
Teksto dydis:
Spausdinti

Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.
Pokyčių troškimas atvedė į savanorystę Turkijoje Asmeninio archyvo nuotr.

Vis daugiau jaunų žmonių, siekiančių įgyti kuo įvairesnių patirčių ir įgūdžių, domisi savanoryste užsienyje.

Viena jų – Šarūnė Šidlauskaitė – nusprendė palikti darbą gimtosiose Širvintose ir metams išvyko į Turkiją, Izmairo miestą – savanoriauti pagal „Europos solidarumo korpuso“ programą.

Paklausta, kodėl priėmė tokį sprendimą, Š. Šidlauskaitė pasakoja, kad jai reikėjo pokyčių gyvenime: „Visą laiką sakau, kad niekada nevėlu kažką keisti. Gyvenimo pokyčiams niekada nebūna to tinkamo laiko. Jis yra dabar. Balandį pradėjau pildyti dokumentus, tada vyko interviu su projektą koordinuojančia organizacija, o išvažiavau rugpjūtį. Tad dar turėjau laiko ir nusiteikti bei pasiruošti kelionei“.

Jauna moteris metus savanoriavo Turkijos Izmairo mieste, kurį pasirinko dėl sudominusio projekto: „Rinkausi iš trijų, tačiau šis projektas patraukė labiausiai. Jis buvo susijęs su renginiais, o aš baigiau kultūrinės veiklos vadybą, tad tiko iš profesinės pusės. Taip pat projektas buvo įgyvendinamas savivaldybės, o man buvo įdomu pasižiūrėti, kaip ji veikia iš vidaus. Pati Turkija nebuvo mano svajonių šalių sąraše, bet tikrai paliko didelį įspūdį. Turbūt ne aš ją pasirinkau, o ji pasirinko mane“.

Šarūnė pasakoja, kad savivaldybė, kurioje savanoriavo, vykdė daug projektų, bet jos pagrindinė veikla buvo – pagalba su kūrybiniais projektais ir darbas su senjorais: „Savivaldybė rengia begalę veiklų – turi įkūrusi savo muziejų vaikams, baseiną ir kita. Kadangi projektas buvo apie fotografavimą ir pristatomųjų filmų kūrimą, pradžioje vyko mokymosi kursai, o po to pradėjome filmuoti, fotografuoti ir ruošti pristatomuosius filmukus apie organizaciją ir jos vykdomas veiklas. Šalia to mes mokėme senjorus anglų kalbos. Dažniausiai tai buvo senjorai turėję gerus darbus, keliavę, dalies jų vaikai užsienyje. Jie į mane ir kambariokę žiūrėjo kaip į dukras“.

Kalbėdama apie Turkijos kultūrą, Š. Šidlauskaitė pasakoja labiausia įsiminusius dalykus: „Pirmus mėnesius buvo kultūrinis šokas. Žinoma, pradėjau lyginti Lietuvą ir Turkiją… Iš pradžių šiek tiek gąsdina moterys visada skara pridengtomis galvomis, nes nesupranti, kodėl? Nustebino didelis žmonių srautas, nes Izmaire jų labai daug ir įvairių. Taip pat kvietimas melstis, sklindantis iš mečečių – pradžioje buvo kiek baugu, nes kviečiama garsiai, skardžiai… Tačiau po kiek laiko daug ką supranti ir pripranti, tampa ramu. Turkai yra labai svetingi, ypač užsieniečiams. Jie net sako, kad užsienietis yra dievo siųstas, todėl labai gražiai priima, vaišina. Tikrai atsirado meilė Turkijai“.

Aš norėjau pakeisti aplinką, praplėsti akiratį, padėti kitiems – ir visą tą padariau.

Šarūnė sako, kad savanorystė į gyvenimą įnešė trokštų pokyčių: „Aš norėjau pakeisti aplinką, praplėsti akiratį, padėti kitiems – ir visą tą padariau. Taip pat parsivežiau daugiau drąsos, ryžto, įkvėpimo keistis ir dar didesnę meilę žmonėms. Pamačiau, koks skirtingas yra pasaulis, kokie skirtingi žmonės, ir, kad nepaisant skirtumų, jie vienodai nuostabūs“.

Š. Šidlauskaitė pasirinko ilgalaikę savanorystę ir Turkijoje praleido visus metus, tačiau „Europos solidarumo korpuso“ programa 18–30 m. jaunimui suteikia galimybę išvykti ir trumpalaikei (iki 2 mėnesių), ir ilgalaikei (nuo 2 iki 12 mėnesių) savanorystei. Savanoriauti galima bet kurioje ES valstybėje narėje arba šalyse partnerėse. Savanoriui pasiūloma patikima organizacija, suteikiamas apgyvendinimas, padengiamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos.

Norintys savanoriauti daugiau informacijos gali rasti www.solidarumokorpusas.lt.

Šiame straipsnyje: Šarūnė Šidlauskaitė Savanorystė savanorystės projektas Turkija

KOMENTUOTI

KOMENTARAI 2

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tikiuosi

Pir, 2020-05-25 13:39

Tikiuosi Turkijos valdžia atkreips dėmesį ką įsileidžia į šalį . Vaivorykštinė-fenimastinė foto daug ką pasako. Reikia permesti ambasadai nuorodą lai panagrinėja