Pokalbis su ministre J. Šiugždiniene: proveržis švietime – nuo konkrečių mokyklų

  • Teksto dydis:
Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Ar Tūkstantmečio mokyklų plane užprogramuoti esminiai pokyčiai švietime, ar bus kam mokyti vaikus, kaip gali keistis brandos egzaminai, kaip vertintinos naujos mokymo programos? Atsakymai – pokalbyje su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene.

Pažangos programa Tūkstantmečio mokyklos sukėlė daug visuomenės diskusijų ir abejonių, ar jai skirsimi 210 mln. eurų iš Europos atsigavimo fondo tikrai koncentruojami esminėms švietimo problemoms spręsti. O jų apstu. Kaip jas padės spręsti ši programa ir kitos numatomos priemonės?

Parama – konkrečioms mokykloms

– Kuo Tūkstantmečio mokyklų programa iš esmės skirsis nuo kiek padidinto finansavimo bendrajam ugdymui?

– Ji skiriasi tuo, kad lėšos bus skiriamos ne bendrai visų mokytojų kvalifikacijai ar ugdymo proceso kokybei gerinti, o konkrečiai pagalbai konkrečioms mokykloms. Paraišką teiks savivaldybės, bet dabar kartu atliekame didelį parengiamąjį darbą. Su kiekviena jų analizuojame švietimo būklę savivaldybėje, kur didžiausios problemos, silpnosios vietos, į ką reikėtų nukreipti tą paramą, kad pagerėtų ugdymo rezultatai ir mažėtų skirtumai, kurie tarp skirtingų mokyklų, ypač kaimo ir miesto, šiandien labai dideli. Nusprendus, nuo kurių mokyklų pradedame, joms siūlysime labai konkrečią praktinę pagalbą.

Žodžiu, vyks ne kažkokie bendri seminarai, o bus teikiamos labai konkrečios konsultacijos ir konkreti pagalba tobulinant ugdymą, vadovavimą, procesus konkrečioje mokykloje, kad situacija jose pasikeistų. Į konsultacijas ir konkretų darbą kviesime ir aplinkinių mokyklų mokytojus, jų vadovus.

Jurgita Šiugždinienė/KTU nuotr.

– Ar problemos nėra daug kur tokios pačios?

– Rengiantis programai pradėjau turą po savivaldybes. Pavyzdžiui, Raseiniuose, kur jau lankiausi, ugdymo rezultatai gana geri, tačiau matome, kad viena iš silpnesnių vietų yra tikslieji mokslai.

Tūkstantmečio mokyklų programa – iš dviejų dalių: kompetencijų tobulinimo ir aplinkos gerinimo. Kompetencijų dalyje keturi prioritetai: STEAM, kultūrinio, įtraukiojo ugdymo ir lyderystės stiprinimas. Antra dalis – aplinka. Dabar tik 27 proc. aštuntokų gali eksperimentuoti laboratorijose, todėl siekiame, kad jų būtų ne tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bet ir mažesniuose rajonuose. Taip bus mažinama atskirtis. Kiekvienoje mokykloje negalime iš karto visko atnaujinti, bet esančiosios šalia taip pat galės pasinaudoti ta infrastruktūra.

Mažins atskirtį

– Buvo baimių, kad Tūkstantmečio mokyklų programa skirta kurti elitines mokyklas, bet ją paskelbus išryškėjo kitas kraštutinumas – joje negalės dalyvauti atsirenkančios mokinius ir privačios mokyklos. Kodėl išsikeltas siekis kilstelėti prastesnes nuo dugno, bet nepadedama dar pagerinti ugdymo kokybės ir geriausioms?

– Pasaulyje turime ne vieną pavyzdį, kai buvo taikomos tokios strategijos ir labai sėkmingai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Pirmiausia orientuojamės į valstybines silpnesnes mokyklas, kur didžiausios problemos.

– Ar tai reiškia, kad kaimiškosios savivaldybės procentiškai pagal mokinių skaičių pinigų gaus daugiau nei Vilnius ar Kaunas, kur nemažai mokinius atsirenkančių ir privačių mokyklų?

– Nevertiname. Vienas iš kriterijų, pagal kurį skirstysime finansavimą, – mokinių skaičius savivaldybėje, bet gali atsirasti ir kitų – kokybinių kriterijų.

– Kiek mokyklų ir maždaug po kiek gaus iš šios programos?

– Pirmiausia orientuojamės į tai, kas galėtų duoti kokybinį pokytį, kaip tą padarysime, o ne kiek mokyklų gaus lėšų iš šio fondo. Skaičius priklausys nuo kiekvienos savivaldybės ir situacijos joje. Planuojame, kad pirmame etape dalyvaus apie 150 mokyklų.

Keista girdėti kritiką, kad ne visos gali dalyvauti programoje. Bet ir dabar matome, kad kai kurios mokyklos suremontuotas, o kai kurios paliktos likimo valiai, ir šį klausimą galėčiau kelti ir buvusioms Vyriausybėms. Natūralu, kad nuo kažko pradedame, bet norime, kad visos 1 tūkst. Lietuvos mokyklų būtų Tūkstantmečio. Kai kurios tokios jau yra, ir jas reikia paskatinti per kitas ministerijos įgyvendinamas programas.

– Na, 1 tūkst. mokyklų Lietuvoje ir dabar jau nėra. Pasigirsta nuogąstavimų, kad ši programa – tai tinklo optimizavimo programa, tik pavadinta kitaip. Keliamas tikslas, kad Tūkstantmečio mokyklose 70 proc. pedagogų dirbtų visu etatu, padaugėtų mokinių, tenkančių vienam mokytojui, jose bus įrengiami stadionai, STEAM laboratorijos, tuo naudotis į jas važinės ir kitų mokyklų vaikai, tad gal palaipsniui kitos ir išnyks.

Norime, kad visos 1 tūkst. Lietuvos mokyklų būtų Tūkstantmečio. Kai kurios tokios jau yra, ir jas reikia paskatinti per kitas ministerijos įgyvendinamas programas.

– Mūsų siekis – kokybiškas ugdymas. Jei turime mokyklą, kurioje yra jungtinės klasės nuo penktokų iki aštuntokų, ir negali būti užtikrintas kokybiškas ugdymas, mūsų patarimas savivaldybei – spręsti klausimą, o ne laukti ir dar kažkiek metų nesuteikti kokybiško ugdymo. Tai nesudaro sąlygų vaikams, ypač gyvenantiems rajonuose, gauti tokį pat ugdymą kaip miestuose. Atskirtį reikia mažinti. Bet Tūkstantmečio mokyklų programa tikrai neorientuota į tinklo optimizavimą.

Kad mokytojai turėtų visą etatą – puikus tikslas. Yra didelė problema, kad mokytojai dirba ir 0,3, ir 0,4 etato. Valstybė turi spręsti šį klausimą, nes mokytojai niekada negaus gero atlyginimo, kad ir kiek jis būtų keliamas, jei neturės viso etato.

– Tačiau tam vis tiek reikia optimizuoti mokyklų tinklą.

– Nežinau, kodėl tai akcentuojama. Ir dabar Lietuvoje yra neblogų sprendimų, ką ir šioje programoje labai skatinsime – jungtines mokyklas. Mažų mokyklėlių, ypač pradinių, šiandien tikrai nereikia uždarinėti, nes jos arti vaikų namų. Bet jas sujungiant su didesne mokykla iš karto sudaromos kitos galimybės ir mokytojams mokėti didesnius atlyginimus, ir vaikams gauti neformalųjį ugdymą, mažėja administravimo išlaidos.

– Numatyta, kad tie Tūkstantmečio mokykloms skirti 210 mln. eurų pasieks mokyklas nuo 2022-ųjų iki 2025-ųjų. O kas toliau? Ar projektai nesustos pusiaukelėje?

– Planuojame, kad iki 2025 m. šioje programoje dalyvaus bent 80 proc. savivaldybių. Bet norime, kad ji tęstųsi, net lygiagrečiai galima galvoti ir apie biudžetinį finansavimą, nes turime atnaujinti visas mokyklas. Čia tik pirmas žingsnis, gera proga naudojantis ir Europos Komisijos pagalba išbandyti šį modelį.

Daugiau kelių tapti mokytojais

– Nupirkti mėgintuvėlių lengviau, nei išugdyti mokytojus. Ypač kai kurių dalykų mokytojų jau dabar didelis stygius, o prognozės gąsdinančios. Ar neketinama atverti dar platesnes galimybes tapti mokytojais baigus kitos srities studijas?

Kartu su savivaldybėmis analizuojama, į kur nukreipti paramą, kad pagerėtų ugdymo rezultatai ir mažėtų skirtumai tarp mokyklų. (Dainoro Luko nuotr.)

– Mokytojų klausimas – prioritetinis. Problema didžiulė, todėl planuojame imtis aktyvių veiksmų. Ketiname atverti kuo daugiau kelių tapti mokytojais. Jais jau dirbantiems reikia padėti įgyti papildomą kvalifikaciją, kad jie galėtų mokyti kelių dalykų, planuojame plėsti profesines pedagogų studijas.

Kalbamės su savivaldybėmis, kad jos identifikuotų tuos baigiamųjų klasių mokinius, kurie ketina tapti mokytojais, ir su jais sudarytų trišales sutartis dėl grįžimo į mokyklą po studijų ir kelerių metų atidirbimo savivaldybių mokyklose. O po kelerių metų jau susikūrę gyvenimą čia gal jie ir pasiliktų.

Raginsime persikvalifikuoti ir kitų profesijų atstovus, nes labai trūksta ir profesijų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų.

– Parengtos naujos ugdymo programos, tačiau kai kurioms kritikos tikrai daug. Dėl lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos, gamtamokslinio ugdymo ministerija paprašė papildomų konsultacijų. Ar pati matėte naująsias programas, pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros? Kai kurie ekspertai baiminasi, kad vaikus tik atgrasys nuo skaitymo, kai, pavyzdžiui, penktokams reikėtų vertimo Motiejaus Valančiaus "Mikės melagėlio" jau pirmam sakiniui: "Mosėdžio parapijoj, Šakalių sodoj, išsigimė vaikelis, vardu Mikė, labai guvus, labai šarpus, pašankus ir linksmas", o moralas – "už savo melagystes nuo tėvo gerai gavo per kailį" – šių laikų požiūriu skamba nelabai pedagogiškai.

– Bendrųjų programų atnaujinimas prasidėjo dar 2020 m., ir tikrai iškeltas didelis uždavinys – atnaujinti net 31 pradinio ir pagrindinio, 34 vidurinio ugdymo programas. Sunku tikėtis, kad jos visiems patiktų, nes požiūriai į ugdymą skirtingi.

Prie šių programų dirbo daug stiprių ekspertų, esu jiems labai dėkinga. Turime rezultatus, juos analizuojame. Vienas jau galėtume išbandyti bandomuosiuose projektuose, su kai kuriomis dar reikia dirbti.

Dėl jų diskutuoja ir politikai, bet man norisi, kad diskutuotų savo srities specialistai, ekspertai, mokytojai ir būtų kuo mažiau paviršutiniškumo. Nesinorėtų, kad tai būtų politizuota, jog politikai imtų svarstyti ugdymo turinį. Ir aš nesu lietuvių literatūros ekspertė, tad nevertinsiu programos turinio.

Bet bendrojo ugdymo programos – tik gairės, jų įgyvendinimas labai priklauso nuo mokytojų. Turime labiau jais pasitikėti.

Bręsta egzaminų pokyčiai

– Šiomis dienomis – du siūlymai keisti brandos egzaminų tvarką. Ar pritartumėte, kad aukštosios mokyklos pačios nustatytų, kuriuos brandos egzaminus būtina išlaikyti, norint nemokamai studijuoti konkrečią studijų kryptį, bet matematikos egzaminas nebūtų privalomas? Kitas siūlymas, atvirkščiai, kad matematikos egzaminas būtų privalomas stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas vietas.

– Turime suvienodinti reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Dar Seimo pavasario sesijos metu teiksime tokį siūlymą. Dabar labai keistai atrodome, kai į valstybės nefinansuojamas vietas galima įstoti išlaikius vieną egzaminą. Siūlysime ir pataisą, kad aukštosios mokyklos būtų skatinamos už studijų kokybę.

Neabejoju, kad sprendimai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas taip pat keisis – turės būti daugiau galimybių pačioms aukštosioms mokykloms nusistatyti reikalavimus. Tačiau nemanau, kad reikia keisti reikalavimus dėl privalomo matematikos egzamino. Mokiniai turi baigti vidurinį ugdymą laikydami pagrindinius egzaminus, tarp jų – ir matematikos, kuris, kaip ir lietuvių kalbos, yra bazinio išsilavinimo įrodymas. Šiandien matome labai prastus tiksliųjų mokslų rezultatus, mažėja besirenkančiųjų laikyti šių sričių egzaminus ir studijas. O šių sričių specialistų labai reikia. Turime siųsti mokiniams tinkamą žinutę.

Bet jei Seimas patvirtins kokį egzaminų pokytį, jis gali įsigalioti ne anksčiau kaip po dvejų metų.

Turime suvienodinti reikalavimus stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Dar Seimo pavasario sesijos metu teiksime tokį siūlymą.

– Problemos dėl COVID-19 liks ir kitais mokslo metais. Mokyklos kritikuoja, kad žadamų lėšų hibridiniam ugdymui užtektų tik vienai kitai klasei. Ką ketinate daryti, kad vaikai rugsėjį pagaliau grįžtų į klases?

– Vakcinacijos tempai greiti, tad, tikiu, vasaros pabaigoje turėsime visuotinį imunitetą, ir nuo rugsėjo galėsime sugrįžti į klases. Tam intensyviai rengiamės. Vyriausybė skiria lėšų ir papildomoms konsultacijoms, ir hibridinėms klasėms, ir vasaros stovykloms, ir geros savijautos programai. Dirba darbo grupė, rengianti tvarkas ir rekomendacijų, kad būtų kuo aiškiau jų laikytis.

Bet čia turi būti bendras darbas su savivaldybėmis: ministerija gali teikti rekomendacijas, o jų įgyvendinimas – savivaldybių atsakomybė, nes jos yra mokyklų steigėjos ir yra atsakingos už procesų organizavimą.

– Jau šiomis dienomis turėtų būti baigtas rengti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo projekto variantas su visais darbo grupės siūlymais. Skelbta, kad diskutuota ir dėl mokytojų algų, ir informacinio raštingumo, ir galimybės tėvams patiems ugdyti ikimokyklinukus, ir lėšų didinimo, ir neformalaus švietimo, ir visi kiti įmanomi klausimai. Tai kokios apimties bus šis dokumentas? Kada jis gali būti priimtas?

– Dokumentas tikrai nebus didelis. Visus klausimus, kurie atrodė svarbūs politinėms partijoms, apsvarstėme, sutarėme, dėl ko galima sutarti. Parengus projekto variantą, jis grįš į Seimo frakcijas. Norėčiau, kad jis būtų parengtas iki Seimui išeinant vasaros atostogų, o bus priimtas, tikiuosi, iki naujų mokslo metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

gedas

gedas portretas
Pagalvokim,o jei si kikimora butu tapusi Kauno mere,kas tada.

tiesiog pensininke

tiesiog pensininke portretas
beda is landsbergiu cijausku klano.Laikykis lietuvelio nuo tokio apsvietimo

gilyn į dugną...

gilyn į dugną... portretas
Varge, varge,
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių