Nors šis pokytis ir nėra labai didelis, bet pirmą kartą nuo 1993 metų demokratijos veikimu patenkintų gyventojų dalis yra didesnė nei nepatenkintų. Galima manyti, kad pagrindinė tokių pokyčių priežastis - trejų rinkimų maratonas (savivaldos rinkimai jau pasibaigė, o Prezidento rinkimai apklausos metu pasiekė finišą) bei politikų rinkiminių pažadų lavina.

Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau už kitus patenkinti trijų prezidento rinkimų lyderių rinkėjai - ketinę balsuoti už Gitaną Nausėdą (55 proc. iš jų yra patenkinti demokratija), Ingridą Šimonytę (53 proc.) bei premjerą Saulių Skvernelį (51 proc.), o daugiau už kitus demokratija nepatenkinti gyventojai, kurie neketino dalyvauti prezidento rinkimuose (57 proc. iš jų nepatenkinti demokratija Lietuvoje) bei ketinę rinkimuose balsuoti už Vytenį Povilą Andriukaitį, Naglį Puteikį ir Valdemarą Tomaševskį.

Taip pat tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, dažniau patenkintos moterys, jaunesni nei 50 metų žmonės (ypač jaunimas iki 30 metų), didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (per 1200 eurų), vadovai, specialistai ir tarnautojai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai.

Daugiau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyrai, vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, darbininkai ir ūkininkai bei pensininkai, kairiųjų pažiūrų respondentai.

Lyginant su respondentų atsakymais prieš metus, nepatenkintų demokratijos veikimu sumažėjo 10 procentinių punktų (2018 metų balandį - 37 proc. patenkinti bei 53 proc. nepatenkinti demokratijos veikimu).

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 dienomis atlikto tyrimo metu apklausta 1050 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.