- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užgesinus Alytaus gaisrą, tenykščių gyventojų bėdos nesibaigė – dabar po gesinimo likęs juodas dvokiantis vanduo ėmė gertis į gruntą. Baiminamasi dėl jo patekimo į Nemuną, nes tai būtų neabejotinai didelė žala gamtai. Tačiau, kaip pasielgti šiuo atveju būtų tinkamiausia, kol kas neatsako net specialistai. Alytaus miesto meras piktinasi, kad po tokios ekologinės nelaimės, atsakomybės našta, atrodytų, gula tik alytiškių pečių.
Rekomenduoja užterštą vandenį pilti į Nemuną
Esamą padėtį dėl į gruntą jau besisunkiančio nešvaraus ir dvokiančio vandens, likusio užgesinus Alytaus gaisrą, likimo miesto meras Nerijus Cesiulis išsamiai aprašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Po gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į mūsų Gulbynę ir Nemuną. Tuo metu atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės bet kokiame žingsnyje ir visą naštą nori permesti ant savivaldybės, o tiksliau ant Alytaus ekstremalių situacijų komisijos pečių“, – ketvirtadienio pavakarę rašė jis.
N. Cesiulis aštrią strėlę sviedė ir Aplinkos ministerijos specialistų pusę, pasak jo, ši gamtą sauganti ministerija rekomenduoja po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį pro valymo įrenginius išpilti į Nemuną.
Valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan.
Kairė nežino, ką daro dešinė
„Valdžia pasigiria, kad viskas jau sutarta. O štai vietinėje ekstremalių situacijų komisijoje esantys „Dzūkijos vandenys“ apie jokius susitarimus nieko nežino. Ir jokių susitarimų būti negali – pasirodo, paleidus tą juodą vandenį per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną patektų visiškai nevalytas. Kodėl? Tas vanduo užmuša visus valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus ir nebeatlieka savo funkcijos. Jeigu jis bus paleistas, valymo įrenginiai bus išmušti iš rikiuotės pusei metų, o tai reiškia, kad ne tik tas juodas vanduo, bet ir visos miesto nuotekos nevalytos sėkmingai keliaus Nemunan“, – apie neišvengiamą žalą upei svarstė Alytaus miesto vadovas.
Jo turimais duomenimis, per pastato, kuriame buvo sukrautos padangų granulės, gaisrą, į Nemuną jau sutekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.
„Aplinkosaugininkai įsitikinę – nieko baisaus neatsitiko, esą tyrimai padaryti, nieko tragiško nėra. Ministerija pripažįsta, kad ne visi rodikliai ištirti, nes tiesiog nėra tokių galimybių, bet vis tiek žalos esą nepadarys“, – situacijos niuansus socialiniame tinkle dėstė politikas.
Sprendimą turės priimti vieni?
Labiausiai N. Cesiulį esą piktina tai, kad atsakomybė už sprendimą, ką daryti su problema – juodu dvokiančiu vandeniu, atrodytų, turi priimti patys alytiškiai.
„Komisija sako, gerai, jei taip, tuomet raštiškai mums patvirtinkite, kad mes galim leisti tokį vandenį į Nemuną. Toje mūsų komisijoje yra medicinos, kariuomenės, policijos, aplinkosaugos, civilinės saugos ir savivaldybės atstovų. Neįsivaizduoju, kaip medikas ar policininkas galėtų pasakyti – su geriausiais linkėjimais Kaunui tokį vandenį galime leisti tiesiai į Nemuną. Tada klausimas – kai reiks skaičiuoti žalą gamtai, kas prisiims tokią finansinę naštą? Nes patikėkite, nei komisija, nei savivaldybė tokių pinigų neturi“, – retorinius klausimus įraše žėrė Alytaus meras. – Laikas spaudžia. Sprendimų nėra, nes visi supranta – renkamės blogą variantą iš kur kas blogesnių. Ir kas liks kaltas galų gale?.
Primename, kad spalio 16 d. Alytuje užsiliepsnojus padangų perdirbimo gamyklai „Ekologistika“, gaisras galutinai likvoduotas tik po dešimties dienų. Dėl įvykio paskelbtos ekstremalios situacijos Alytaus miesto ir rajono savivaldybėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika6
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius2
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...