- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Jurgita Sejonienė Seimui siūlo priimti „Asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės apsaugos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną“ laikinojo įstatymo projektą.
Šiuo dokumentu, kuris galiotų iki 2023 m. sausio 1 d., ji siūlo numatyti medikų laikino atleidimo nuo atsakomybės modelį.
Parlamentarė sako siūlanti išplėtotą reglamentavimą, susijusį su sveikatos darbuotojų apsauga nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių.
„Tokiu būdu siekiama apsaugoti medicinos darbuotojus nuo teisinių procesų, kurie, esant dabartiniam reglamentavimui, galėtų būti pradėti ir nesant būtinam pagrindui, veiksmingai užtikrinant specialistų apsaugą jiems vykdant rizikingas profesines pareigas nuo baudžiamosios atsakomybės“, – sako įstatymo projektą įregistravusi parlamentarė.
Pagal įstatymo projektą, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas, kai asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos teritorijoje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu; kai asmuo teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal asmens sveikatos priežiūros, medicinos praktikos, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymų nuostatas.
Tokio atleidimo nuo atsakomybės galėtų tikėtis medikai ir tokiais atvejais, kai dėl jų neatsargios veikos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atsirado šie padariniai: atimta žmogaus gyvybė, nesunkiai sutrikdyta sveikata, sunkiai sutrikdyta sveikata, žmogus paliktas be pagalbos, kai gresia pavojus jo gyvybei.
Anot Seimo narės J. Sejonienės, priėmus laikinąjį įstatymą ir paaiškėjus aplinkybėms, kurios daro baudžiamąjį procesą negalimą, nebūtų užkirstas kelias nukentėjusiajam reikalauti žalos atlyginimo, pasinaudojant Lietuvoje įstatymu įtvirtintu atsakomybės be kaltės modeliu.
„Tai gerokai paprastesnis kelias ginti paciento interesus. Kreipimosi, žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai yra daug paprastesni, nereikalaujantys specialių teisinių žinių“, – sako Seimo narė.
Ji atkreipia visų susirūpinusių šiuo klausimu dėmesį, kad priimtas laikinasis įstatymas visiškai nepaneigtų galimybės individualiu atveju įvertinti itin didelę žalą sukėlusius asmens veiksmus, jis nepaneigtų asmens teisės kreiptis į teismą.
„Įstatymo projektas parengtas atidžiai laikantis interesų pusiausvyros, jo taikymas neapima tų atvejų, kurie galimai suformuotų aplaidų požiūrį į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ar sukurtų visiško nebaudžiamumo kontekstą, kadangi absoliučiai neapriboja baudžiamosios atsakomybės taikymo už nusikaltimų žmogaus gyvybei bei sveikatai COVID-19 pandemijos kontekste“, – sako Seimo narė.
Ji pastebi, kad šiuo metu kyla reali grėsmė asmens sveikatos priežiūros specialistams būti patrauktiems baudžiamojon atsakomybėn, įtraukiant juos į tęstinius, ilgus procesus, kurie pareikalauja daug papildomų dvasinių ir materialinių pastangų, apribojant galimybes toliau dalyvauti COVID-19 sukeltos ekstremalios situacijos likvidavime ir padarinių šalinime.
Seimo narės Jurgitos Sejonienės duomenimis, tokios atsakomybės ribojimų iniciatyvos skirtingomis apimtimis yra svarstomos ir priimtos įvairiose Europos Sąjungos ir užsienio valstybėse: Belgijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...