Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos ilgalaikės švietimo reformos

Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingas reformas švietimo ir mokslo srityse. Tam numatyta skirti iki 489 mln. eurų.

Numatytas finansavimas bus skirtas, kai EK patvirtins nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“. Jį Lietuva turi parengti iki balandžio 30 d., finansavimas truktų iki 2026 m. rudens. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms.

„Plano patvirtinimo sąlygose aiškiai numatyta, kad investicijos turi būti suplanuotos esminėms reformoms įgyvendinti. Ekonomikos atsigavimas turėtų būti pasiektas ir ES bei visų jos valstybių narių atsparumas turėtų būti padidintas remiant priemones, tarp kurių yra vaikams ir jaunimui skirtos politikos priemonės. Šio plano priemonės prisidės ir prie Vyriausybės programos įgyvendinimo. Reformos turi būti skirtos mažinti ugdymo pasiekimų skirtumus, stiprinti skaitmeninius įgūdžius, užtikrinti darbingo amžiaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos keitimą, investavimą į galimybes vaikams bei jaunimui su švietimu susijusiose srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Didžiausias projektas – „Tūkstantmečio mokyklos“

Ministrė pažymi, kad „Naujos kartos Lietuva“ plano  investicijos turi būti galimos papildyti kitomis investicinėmis priemonėmis. Todėl siekiant šio plano finansavimo reikėjo pasiūlyti tokias reformas, kurios užtikrintų ilgalaikį poveikį. Lėšų skyrimas bus susietas su pasiektais plano tikslais ir įsipareigojimais. Pasiektus rezultatus reguliariai vertins Europos Komisija.

Tūkstantmečio mokyklos veiks kaip katalizatoriai pozityviems pokyčiams bendrajame ugdyme ir nubrėš geros mokyklos standartą, ilgainiui tapsiantį norma visose Lietuvos mokyklose.

Tarp prioritetinių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektų, kurie bus finansuojami EK priemonės lėšomis, yra pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“. Ši programa yra dalis reformos „Visiems prieinama gera mokykla“, kuria siekiama mažinti vis didėjančius Lietuvos mokinių pasiekimų atotrūkius, stiprinant ugdymo kokybę ir užtikrinant mokyklų tinklo veiksmingumą.

Bendradarbiaujant su savivaldybėmis bus siekiama užtikrinti, kad kiekvienam mokiniui būtų prieinamos šiuolaikinės ugdymo (-osi) priemonės ir infrastruktūra, bus plėtojamas šiuolaikiškų ir atvirų mokyklų tinklas.

„Tūkstantmečio mokyklos veiks kaip katalizatoriai pozityviems pokyčiams bendrajame ugdyme ir nubrėš geros mokyklos standartą, ilgainiui tapsiantį norma visose Lietuvos mokyklose“, – sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Reikšmingi pokyčiai mokslo sektoriuje

Mokslo ir inovacijų srityje numatyta pasitelkti šio fondo finansavimą įgyvendinant reformas „Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos“, „Didesnė inovacijų paklausa šalies viduje“ ir „Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumanios specializacijos srityse“.

Reforma „Kokybiškas aukštasis mokslas ir stiprios mokslo ir studijų institucijos“ siekiama paskatinti aukštąsias mokslo ir studijų institucijas persitvarkyti taip, kad reikšmingai augtų studijų Lietuvoje tarptautinis konkurencingumas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos apimtys ir jų kokybė.

Reforma apims valstybės skiriamo studijų finansavimo ir studentų priėmimo sistemos tobulinimą, užtikrinantį darbo rinkos poreikų geresnę atitiktį, MTEP finansavimo peržiūrą, tyrėjų karjeros patrauklumo didinimą, sistemingą MTEP veiklos skatinimą aukštojo mokslo ir studijų institucijose bei mokslo bei studijų stebėseną.

Reforma „Bendros mokslo ir inovacijų misijos sumanios specializacijos srityse“ siekiama sukoncentruoti verslo ir mokslo pastangas išgrynintose MTEPI veiklos srityse, remiant bendrų verslo ir mokslo misijų įgyvendinimą. Reforma apims misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimo sumanios specializacijos srityse rėmimą bei mokslo ir verslo dalyvavimo ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje ,,Europos horizontas” skatinimą.

Kuriama vieninga mokymosi visą gyvenimą sistema

Lėšos taip pat numatomos kurti vieningai visoje šalyje kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo sistemai, kuri bus pagrįsta kompleksinių paslaugų teikimu „vieno langelio“ principu. Šis „vienas langelis“ karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti yra dalis reformos „Vieninga ir efektyvi mokymosi visą gyvenimą sistema“. Sistemos pagrindas – karjeros planavimas jau nuo pirmos klasės. Kuriamos mokymosi visą gyvenimą sistemos tikslas – padėti visiems Lietuvos žmonėms lanksčiai valdyti karjerą ir aktyviai plėtoti darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius.

Siekiant atverti duomenis ir skatinti naujausių technologijų diegimą švietimo srityje, numatyta įgyvendinti skaitmeninės švietimo transformacijos EdTech reformą. Parama skaitmeninių ir technologinių inovacijų kūrimui, testavimui ir taikymui švietimo įstaigose paskatins inovacijų kultūros formavimąsi, mokyklų įsitraukimą į inovacijų bendrakūros procesą ir gerųjų patirčių sklaidą. Ilgainiui ši inovacijų kultūra darys poveikį ir pačios mokyklos veiklos kokybei bei mokinių pasiekimų gerėjimui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių