- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gegužės mėnesį su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau dėl to dar turės apsispręsti valdančioji dauguma.
Žada svarstyti pavasariop
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras teigė kol kas nesvarstęs, ką daryti su dar buvusios kadencijos parlamente pateiktu siūlymu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. "Į artimiausių darbų sąrašą tai kol kas nebuvo įtraukta, nes reikėjo išspręsti gausybę kitų reikalų, pirmiausia susijusių su kitų metų biudžetu. Tačiau pavasariop, matyt, reikės apsispręsti, ką daryti su dvigubos pilietybės problema", – sakė S.Šedbaras.
Jis neatmetė, kad gegužės 17 d. su prezidento rinkimais gali būti surengtas referendumas šiuo klausimu.
Bet, pasak politiko, nebūtinai turi įvykti visuotinis balsavimas. "Mes dar pažiūrėsime, kaip reikėtų spręsti tą problemą. Dar neaišku, ar čia reikalingos Konstitucijos pataisos ar referendumas. Galbūt tai išsprendžiama kitaip. Reikia panagrinėti", – sakė S.Šedbaras.
Anot jo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas vasarį ar kovą apsvarstys situaciją, susidariusią dėl dvigubos pilietybės, ir pateiks išvadą.
Trūksta politinio ryžto
Dėl to, ar bus surengtas referendumas, spręs ir valdančiosios koalicijos politikai. Koalicijos pagrindą sudaranti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iki šiol skeptiškai vertino galimybę teikti visuotiniam balsavimui klausimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Tačiau kitos valdžią sudarančios partijos neatmeta būsiančios už tokį referendumą.
Surengti referendumą gali sutrukdyti visuotinis taupymo bumas, kurio ėmėsi naujoji Vyriausybė. Vyriausiajai rinkimų komisijai 2009 m. biudžete numatytos lėšos tik prezidento ir Europos Parlamento rinkimams surengti. Referendumui prireiktų papildomų kelių milijonų litų.
Ar rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, valdančiosios koalicijos partneriai svarstys savo atstovų susitikimuose.
Ankstesnės kadencijos Seime socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas buvo įregistravęs parlamento nutarimo projektą surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jo pirmame variante buvo numatyta, kad referendumas galėtų įvykti su Seimo rinkimais 2008 m. rudenį. Tačiau vėliau nuspręsta dar padiskutuoti šiuo klausimu ir nukelti jo sprendimą iki kitąmet vyksiančių prezidento rinkimų.
"Atskirų atvejų" klausimas
Jeigu referendumas įvyktų, jam būtų teikiama taisyti Konstitucijos 12 straipsnį, kuris dabar nustato, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostata "atskiri atvejai" reiškia, jog įstatymu gali būti nustatyti tik labai reti, išimtiniai atvejai, kai įgyjant kitos valstybės pilietybę išsaugoma ir Lietuvos pilietybė. Todėl taisant šį Konstitucijos straipsnį galėtų būti numatyta atsisakyti termino "atskiri atvejai" arba tiesiogiai nustatyta, kad Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę.
Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu, už pataisą balsuojant daugiau kaip pusei visų šalies rinkėjų. Kai kurie politikai baiminasi, kad paskelbtasis referendumas gali žlugti, jeigu už siūlomą pataisą nebalsuos daugiau kaip pusė visų rinkėjų.
Prezidentas – už referendumą
Prezidentas Valdas Adamkus žadėjo dėti visas pastangas, kad dar per jo kadenciją būtų įteisinta galimybė kiekvienam lietuviui turėti dvigubą pilietybę. "Dėsiu visas pastangas, kad žmogus galėtų gauti dvigubą pilietybę, jei jos nori ir jaučiasi lietuvis, – yra sakęs dabartinis valstybės vadovas. – Niekas neturi teisės atimti Lietuvos pilietybės."
Pasak V.Adamkaus, dvigubą pilietybę reikėtų automatiškai suteikti visiems kitos valstybės pasą turintiems lietuviams, nesvarbu, kur gimusiems ir gyvenantiems.
Prezidentas pats negali inicijuoti referendumo, todėl V.Adamkus siūlo tai padaryti Seimui.
Pilietybės rebusas
2008-ųjų birželį Seimas priėmė naują Pilietybės įstatymo redakciją, pagal kurią užsienyje gimusiems išeivių vaikams ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantiems lietuviams leista turėti du pasus. Tačiau Prezidentas V.Adamkus įstatymą vetavo, pareiškęs, esą jis neatitinka Konstitucijos, įteisina dvigubą pilietybę kaip ne ypač retą išimtį ir diskriminuoja kai kurių valstybių pasus gavusius emigrantus. Parlamentarai valstybės vadovo veto pritarė.
Todėl įstatymas leidžia turėti Lietuvos pilietybę išeivių vaikams, gimstantiems užsienyje ir automatiškai tampantiems atitinkamos šalies (Airijos, JAV ir pan.) piliečiais ir kai kuriems kitiems asmenims.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis1
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24 – 25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
F. N. Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą siūloma įteikti jos broliui2
Šviesios atminties demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei Felicijai Nijolei Sadūnaitei skirtą Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – šių metų gegužės 16 d. siūloma įteikti jos broliui disidentui Jonui...
-
Mirė žinomas Lietuvos istorikas L. Truska1
Mirė Lietuvos istorikas Liudas Truska. Šeštadienį apie netektį „Facebook“ paskyroje paskelbė istorijos mokytojas Algis Bitautas. ...
-
Iš Bučos mokyklos projekto pasitraukus „BaltCap“, jis tęsiamas toliau: ieškoma lėšų7
Iš mokyklos-darželio Bučoje, Ukrainoje, statybos projekto pasitraukus privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“, projektas nesustojo ir tęsiamas toliau. ...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
URM parengė naują santykių su JAV strategiją, dėmesys – gynybai ir saugumui1
Užsienio reikalų ministerija (URM) parengė santykių su Jungtinėmis Valstijomis strategines gaires artimiausiems dvejiems metams, tarp siūlymų – siekti nepertraukiamo JAV karių buvimo regione, didinti finansavimą gynybai, siekti, kad Lietuvoje in...
-
Lietuvoje vyksta operacija „Neptūno Kirtis 2024“: paramą iš oro teikia NATO pajėgos3
Nuo Viduržemio iki Baltijos jūrų vyksta NATO padidinto budrumo operacija „Neptūno kirtis 2024“ (angl. Neptune Strike), kurioje dalyvaujančios laivų grupės su povandeniniais laivais bei orlaiviais teikia paramą Lietuvos kariams, dalyvaujanti...
-
Įvertino karo tikimybę Lietuvoje: nuomonei įtakos turi rinkiminis sezonas
Ekspertams ir politikams pažymint, kad Ukrainai pralaimėjus kovą prieš Rusiją kitas agresoriaus taikinys gali būti Baltijos valstybės, Lietuvos gyventojai karo šalyje tikimybę vertina rezervuotai. Kaip rodo atliktos apklausos, didesnė gyv...
-
L. Kasčiūnas: aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius30
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad gyventojų aktyvumas registruojantis į komendantūras viršijo lūkesčius. ...