2022 metų vasara rekordinė, paspirtukus, kaip patogią transporto priemonę judėti mieste ir už jo, pasirinko itin  daug žmonių.

„Lyginant su praėjusių metų birželiu ir liepa, paspirtukų naudojimas augo maždaug 500 proc. Tai reiškia, kad būtent kelionių ir prieaugio prasme, šiuo metu tikrai matome didžiulį susidomėjimą“, – pasakojo „Bolt“ dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta.

Pats paspirtukas, stovėdamas galbūt pats iš savęs nėra problema, problema labiau yra kultūroje, kas tą paspirtuką palieka neleistinoje vietoje.

Ekspertai pirmiausia dėmesį atkreipia ne į paspirtuką, bet į jo naudotoją. Ir čia kyla problema, kurią išspręsti rengiamos informacinės kampanijos su stendais, skatinančiais tvarkingai laikyti paspirtukus.

„Pats paspirtukas stovėdamas galbūt pats iš savęs nėra problema, problema labiau yra kultūroje, kas tą paspirtuką palieka neleistinoje vietoje arba ten, kur jis trukdo kitiems eismo dalyviams“, – teigė Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Paslaugų tiekėjai primena pagrindinius, tvarkingus paspirtuko palikimo reikalavimus, tačiau ne visiems jų laikantis atsiranda poreikis spręsti problemą. 

„Svarbiausia palikti paspirtuką taip, kad jis netrukdytų ir kitiems aplinkiniams, pėstiesiems bei eismo dalyviams ir netgi kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir kitų miestų savivaldybėmis labai intensyviai bendraujame šiuo klausimu. Kartu mes ieškome sprendimų, kur tinkamiausiai būtų galima tuos paspirtukus palikti“, – pasakojo E. Balta.

Spragą pastebi dažnas, kai kurie skundžiasi net ir miesto darkymu. Gatvėje kalbintas pašnekovas teigė, kad tai yra betvarkė.

Ryte eidamas į darbą netvarką mieste pastebi ir Susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Ir daugelyje šalių tikrai yra numatytos stovėjimo vietos konkrečiai paspirtukams, tad pas mus tvarkos tikrai reikėtų daugiau.

Anot jo, ši problema yra ir kitose šalyse, ir kai jis pats lankosi mieste darbo ar asmeniniais reikalais, mėgsta nusifotografuoti tuos „geruosius“ pavyzdžius. 

„Daugelyje šalių tikrai yra numatytos stovėjimo vietos konkrečiai paspirtukams, tad pas mus tvarkos tikrai reikėtų daugiau, tik dėl ko aš džiaugiuosi, kad su paslaugų tiekėjais vyksta diskusijos ir žinau, kad savivaldybės diskutuoja, kaip tą didesnę tvarką įvesti ir bendromis pastangomis užtikrinti“, – dalinosi M. Skuodis.

Pagrindinis sprendimas užtikrinti paspirtukų parkavimui buvo įgyvendintas praeitų metų rudenį ir Estijoje, Taline. Paspirtukus galima palikti ne bet kur, o tik specialiuose parkavimo bei krovimo zonose. 

„Įkūrėme daugiau nei 20 krovimo bei parkavimo stovų, kurie būtent palengvina parkavimo klausimą ir išsprendžia kelias problemas vienu metu“, – pasakojo E. Balta.

Jeigu Lietuvoje įsigaliotų tokia tvarka, išsispręstų ir parkavimo bėda. Paspirtukai nebūtų išmėtyti, nebereiktų jų aptarnauti, o stovuose jie būtų kraunami automatiškai. 

Klientų, kurie paliktų paspirtukus tokiose zonose, galėtų laukti ir motyvacija – nuolaida kitai kelionei. 

Tačiau yra ir žmonių, kuriems per mažai net dabartinių parkavimo galimybių.

„Kita medalio pusė, kai klientai mums rašo ir prašo plėsti zoną, kad būtų galima  tuos paspirtukus tiesiog  priparkuoti į kažkuriuos tai nutolusius mikrorajonus“, – dalinosi E. Balta.

Idėja palikti paspirtukus tik tam skirtose vietose patinka ne visiems. Anot gatvėje kalbintų pašnekovų, dabar norėdamas rasti paspirtuką neužtrunki, jų tiesiog būna visur.

Ekspertai priminė, kad paspirtukus būtina palikti taip, kad jie netrukdytų pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams, pastebėjus netinkamai paliktą paspirtuką galima apie jį pranešti per mobilią programėlę nuskenavus paspirtuko QR kodą arba parašius laišką el. paštu.