Net 7953 gyvenvietės Lietuvoje turi pasikartojančius pavadimus. Tokių pavadinimų yra 2657, iš jų dažniausiai sutinkami Pakalniškių (34 vnt.), Kalniškių (31 vnt.) ir Gudelių (30 vnt.). Galbūt šiose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms kasdieniame gyvenime ir neiškyla labai daug problemų. Tačiau pasikartojantys vietovardžiai kelia galvos skausmą įvairioms tarnyboms, aptarnaujančioms šias ir kitas gyvenvietes visoje Lietuvos teritorijoje. Viena jų - Bendrasis pagalbos centras (BPC).

„Į BPC telefono numeriu 112 besikreipiantys žmonės paprastai tikisi skubios pagalbos, - sako BPC viršininkas Audrius Čiuplys. - Mūsų operatoriai turi reaguoti kuo operatyviau ir tiksliau. Pagrindiniai klausimai, kuriuos jie užduoda kiekvienam skambinančiajam yra: kas, kam ir kur atsitiko. Jei pirmieji du klausimai paprastai didelių keblumų nesukelia, tai trečiasis gali pasirodyti labai sudėtingas, nes ir pats skambinantysis, ypač ne vietinis gyventojas, gali nežinoti tikslios savo buvimo vietos."

Šiuo metu tiek Lietuvos, tiek kitų Europos Sąjungos valstybių mobiliojo ryšio tiekėjų tinkluose įdiegtos sistemos neleidžia tiksliai identifikuoti skambinančiojo vietos. BPC operatoriai mato tik mobilaus ryšio bazinės stoties aptarnavimo zoną, kurioje yra skambinantis asmuo. Šios zonos spindulys mieste gali būti nuo 100 iki 700 m, o užmiestyje ar kaimo vietovėse - nuo 5 iki 30 ar net 40 km. Todėl šie automatiniu būdu iš mobilaus ryšio operatorių gauti vadinamieji vietos nustatymo duomenys yra naudojami tik kaip pirminio lygmens priemonė.

Priimant pagalbos prašymą labai svarbu, kiek tiksliai pats skambinantysis nurodo savo buvimo vietą. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų duomenų, gyvenvietės pavadinimo gali neužtekti. Tikslesniam vietos nustatymui reiktų rajono ar seniūnijos pavadinimo. Tačiau kartais net ir jie nepadeda - 673 pasikartojantys vietovardžiai yra toje pačioje savivaldybėje, o 35 - net toje pačioje seniūnijoje. 493 gyvenvietės turi pasikartojančius pavadinimus su skaitmenimis (pvz., Ažubalių I, Ažubalių II). Tarp kai kurių tokių vienodus pavadinimus turinčių gyvenviečių yra vos keli kilometrai ir jos abi patenka į to paties mobiliojo ryšio siųstuvo aprėpties zoną. Kadangi pagalbos skambučius aptarnauja du BPC skyriai, įsikūrę Vilniuje ir Klaipėdoje, o į pranešimus reaguoja dešimt policijos operatyvaus valdymo padalinių apskričių centruose bei aštuonių greitosios medicinos pagalbos stočių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos) dispečerinės, šios aplinkybės gali tapti lemtingomis ir pagalbos tarnybos gali užtrukti, kol suras reikiamą gyvenvietę. Todėl labai svarbu, kad skambinantysis žmogus, kuris dažniausiai yra vietinis ir geriau pažįsta vietovę, perspėtų operatorius dėl pasikartojančių pavadinimų ir kaip įmanoma tiksliau nurodytų įvykio vietą: pasakytų rajono, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimą. Tais atvejais, kai nėra galimybių tiksliai įvardinti adreso, reikėtų pateikti kitus orientyrus: pastebėtus kelio ženklus, nuorodas, matomus objektus (pvz., vandens bokštas, karjeras, tiltas ir pan.).

Siekdamas kaip galint tiksliau nustatyti skambinančiojo vietos adresą ir išvengti dėl žmogiškojo faktoriaus padaromų klaidų, BPC bendradarbiauja tiek su Ryšių reguliavimo tarnyba, tiek su mobiliojo ryšio operatoriais, tiek ir su Europos skubios pagalbos telefono numerio asociacija EENA. Numatoma, kad jau 2017 m. mobiliojo ryšio operatoriai bus pasirengę pateikti Timing Advance (2G tinkle) ir Round Trip Time (3G tinkle) metodais nustatytus vietos duomenis, leidžiančius identifikuoti skambinantįjį kelis kartus tiksliau. Tuomet pagal vietos nustatymo tikslumą Lietuva aplenks daugelį kitų Europos šalių.