Quantcast

Partijos jungtis neskuba

Lietuvoje formaliai veikia net keturios dešimtys partijų, tačiau po to, kai prieš kelias savaites Naujoji sąjunga (socialliberalai) po savo sparnu priglaudė dvi politines nykštukes, kol kas nematyti kitų galimų susijungimų.

Jau atsirado likviduojamų

Partijų registrą tvarkančios Teisingumo ministerijos politinių jėgų sąraše dabar yra net 42 įrašai. Tai šiuolaikinės Lietuvos rekordas, tokio ilgo partijų sąrašo dar nėra buvę.

Nauja didesnė ar mažesnė partija Lietuvoje įsikuria vidutiniškai kartą per pusmetį. Ypač jų ima gausėti artėjant kokiems nors rinkimams.

Per 20 Nepriklausomybės metų pasitaikė ir ne vienas partijų susijungimo ar reorganizavimo procesas. Tačiau jų nepalyginti mažiau, nei steigiamų naujų partijų.

Iki šiol nebuvo patikimos partijų kontrolės sistemos, todėl Teisingumo ministerija numodavo ranka į tai, kad kokia nors menkai žinoma politinė organizacija yra įsteigiama, bet daugelį metų nedalyvauja jokiuose rinkimuose ar kitokioje bent kiek matomoje politinėje veikloje, nesiunčia savo finansavimo ataskaitų į Vyriausiąją rinkimų komisiją, neturi reikiamo narių skaičiaus.

Tik prieš porą metų įsigaliojo naujas įstatymas, kuris sugriežtino šiuos nuostatus, todėl dabar jau prie kai kurių partijų pavadinimų atsirado įrašai, skelbiantys likviduojamos arba reorganizuojamos statusą.

Dingusios kaip į vandenį

Teisingumo ministerijos specialistai tikisi, kad kitąmet partijų sąrašas bus kur kas tikslesnis, labiau atspindintis realijas, taigi – trumpesnis.

Iki šiol yra jau senokai registruotų partijų, apie kurias nieko negirdėti, nieko nežinoma, net nėra kaip pradėti priverstinio likvidavimo procedūrų. Tarp tokių minimos Respublikonų, Protėvių atgimimo, Žalioji, Reformų partijos.

Jos neteikia paraiškų dalyvauti Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos rinkimuose, neatneša ataskaitų, nepraneša, kiek turi narių ir turto. Teisingumo ministerijai žinomi tik šių ir dar kai kurių kitų partijų pavadinimai, bet neturima informacijos apie tų partijų vadovus, būstines, kokią nors veiklą.

Tokios partijos dingusios kaip į vandenį, todėl pačios nepradeda savo likvidavimo ar reorganizavimo procedūrų, o Teisingumo ministerijai tai padaryti pagal galiojantį Civilinį kodeksą gana sunku.

Žodžiai nevirsta kūnu

Politikai mėgsta kalbėti apie partijų konsolidavimą, apie būtinybę artimų pažiūrų politinėms jėgoms vienytis. Tačiau po tokių kalbų mažoka darbų. Kad partijos susijungtų – itin retai pasitaiko Lietuvos politiniame gyvenime.

Toks atvejis buvo prieš dvi savaites – socialliberalai prisijungė visiškai nežinomą Gyvenimo logikos partiją ir Liaudies sąjungą "Už teisingą Lietuvą". Todėl netrukus, kai susijungimo procesas bus formaliai baigtas, oficialus partijų sąrašas sutrumpės nuo 42 iki 40.

Šių metų pradžioje ir iki pat vidurio daug kalbėta apie dviejų valdančiojoje koalicijoje esančių liberalių partijų susijungimą. Ypač garsiai apie Liberalų sąjūdžio (LS) bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) susivienijimą trimituota šį vidurvasarį, kai liberalcentristai pakeitė savo lyderį. Vietoj LS nepriimtino Artūro Zuoko LiCS vadovu tapo Gintautas Babravičius.

Tačiau iki šiol nieko nepadaryta, kad kalbos virstų kūnu. Ir, regis, galimybė susijungti nutolo į nepasiekiamus tolius, nors dar prieš kelias dienas abiejų partijų vadovai leido suprasti, kad "susijungimo idėja nėra pamiršta".

Netikėtas pareiškimas

Šeštadienį LS suvažiavime šios partijos pirmininku perrinktas susisiekimo ministras Eligijus Masiulis netikėtai pareiškė, kad neplanuojamos jokios jungtuvės su kuria nors kita partija. "LS įsitvirtino, kaip pagrindinė liberalų partija Lietuvos politikoje. Esame atviri visiems Lietuvoje liberaliai mąstantiems politikams, tačiau turime aiškiai pasakyti, kad artimiausiu metu LS komanda yra pajėgi savarankiškai siekti užsibrėžtų tikslų ir su nieko instituciškai neplanuoja jungtis", – sakė E.Masiulis.

Jis taip pat pareiškė, kad dabartinei keturių centro dešinės partijų valdančiajai koalicijai esamame Seime nėra geresnių alternatyvų.

"Esamo parlamento spalvų paletėje Permainų koalicija yra nuosekliausias ir labiausiai pajėgus darinys. Visokios kitokios kombinacijos yra trapios ir trumpalaikės. Politinių pasjansų dėliotojams labai aiškiai pasakau: Liberalų sąjūdžio nebus Rožės, Erelio ir politinių benamių sąjungoje", – pabrėžė LS pirmininkas.

Galvos, ar ištiesti ranką

G.Babravičius yra žadėjęs spalio pabaigoje rengiamame LiCS tarybos posėdyje pasiūlyti "keletą iniciatyvų, kurios padėtų pradėti formalius pokalbius dėl galimo susijungimo su LS". Kokios tos iniciatyvos, jis nedetalizavo: "Tai bus rankos ištiesimas. Ir tuomet tik nuo LS priklausys, kaip jie į tai atsakys."

Tačiau dabar, po gana aiškaus E.Masiulio pareiškimo dėl nenoro jungtis, G.Babravičius neatmetė galimybės iš naujo apsvarstyti, ar beverta tiesti ranką.

LiCS vadovo balse nebuvo juntama entuziazmo dėl galimo abiejų liberalių partijų susijungimo. "Kaip matome, laimių ar džiaugsmų kitoje pusėje tikrai nėra. LS atstovai, anksčiau gana entuziastingai kalbėję apie susijungimą, prieš kelis mėnesius gavo per kepurę nuo šios idėjos priešininkų, kurių toje pusėje tikrai nemažai, ir pritilo. Tokiomis sąlygomis turbūt būtų naivoka kalbėti apie susijungimą", – sakė G.Babravičius.

Suskilo prieš kelerius metus

Jau gerokai anksčiau vienas LS lyderių Algis Kašėta teigė, kad jo partija turi išlaikyti savarankiškumą ir tam tikrą distanciją nuo liberalcentristų. "Pastarieji Seimo ir Europos Parlamento rinkimai parodė, kad mes jau turime savo nuolatinį rinkėją, kuris mumis pasitiki ir, neatmestina, už mus balsuoja dar ir todėl, kad esame savarankiški", – sakė jis.

Todėl A.Kašėta, kaip ir nemenka dalis kitų LS vadovų bei narių, nenori nė galvoti apie susijungimą su LiCS.

LS ir LiCS keliai išsiskyrė 2005 m. pabaigoje. Tuomet dalis A.Zuokui nepritariančių liberalcentristų atskilo ir įsteigė LS. Iš pradžių LS pirmininku buvo Seimo narys Petras Auštrevičius, jį prieš pusantrų metų pakeitė E.Masiulis.

LS dabartiniame Seime turi vienuolikos narių frakciją ir yra delegavęs tris ministrus į koalicinę keturių centro dešinės partijų Vyriausybę.

LiCS Seime turi aštuonių narių frakciją. Ši partija delegavusi du ministrus.

Pastaruosiuose Europos Parlamento rinkimuose LS surinko daugiau kaip 7 proc. balsų ir iškovojo vieną mandatą. Liberalcentristai šiuose rinkimuose patyrė fiasko – surinkę 3,47 proc. balsų jie neperžengė 5 proc. barjero ir nedalyvavo skirstant europarlamentarų mandatus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Saulius1

Saulius1 portretas
Akivaizdu, reikia kalbėt ne tiek apie partijas, kiek apie žiurkių gaujas. Ir kol tos gaujos sočios, jos kažkaip sugyvena, bet nutraukus joms maitinimą (gi krizė!) jos kaip mat mirtinai susipjaus tarpusavy.

Saulius1

Saulius1 portretas
Chm, o partijos jau pardavinėjamos?..

Saulius1

Saulius1 portretas
Bet juk mums partijos NĖRA reikalingos, tai KODĖL jos vis dar finansuojamos?...
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių