Parlamentas suabejojo Prezidento žingsniu

Seimas ypač skubiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl valstybės vadovo dekreto, kuriuo J.Borisovui suteikta pilietybė

Seimas ypač skubiai kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl valstybės vadovo dekreto, kuriuo R.Pakso finansiniam rėmėjui rinkimuose J.Borisovui suteikta pilietybė

Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) ir išsiaiškinti, ar Prezidentas Rolandas Paksas nesulaužė vasarį tautai ir valstybei duotos priesaikos. Atsakymą į šį bei kitus su skandalingojo verslininko Jurijaus Borisovo pilietybės atgavimu susijusius klausimus tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.

Niekas nebuvo prieš

Parlamentas vakar gana vieningai pritarė opozicinės Liberalcentristų frakcijos siūlymui kreiptis į KT dėl Prezidento R.Pakso šį pavasarį pasirašyto dekreto, kuriuo J.Borisovui išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė. Nutarimas buvo priimtas Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui pasiūlius tą klausimą išnagrinėti ypatingos skubos tvarka.

Dar vakar ryte baimintasi, kad valdančioji Socialdemokratų frakcija gali blokuoti šį kreipimąsi, tačiau ši to nepadarė. Socialdemokratai, po konsultacijų su savo partneriais koalicijoje socialliberalais, nusprendė pritarti kreipimuisi.

Nutarimo dėl kreipimosi į KT svarstymas vyko jau baigiantis Seimo plenariniam posėdžiui, todėl jį priimant dalyvavo mažiau nei pusšimtis parlamentarų. 38 Seimo nariai buvo už, niekas nebalsavo prieš kreipimąsi, 6 susilaikė.

Tarp susilaikiusių buvo ir R.Pakso įsteigtos Liberalų demokratų partijos atstovai parlamente. “Esant tokiai politinei situacijai šalyje galimos įvairios labai politizuotos šio klausimo interpretacijos. Todėl kreipimasis yra aiškiai per ankstyvas”, - taip savo poziciją paaiškino liberaldemokratas Henrikas Žukauskas.

Suabejota verslininko nuopelnais

Kreipimosi į KT pagrindinis iniciatorius, liberalcentristas Raimondas Šukys paaiškino, kad pagal Lietuvos įstatymus pilietybė išimties tvarka suteikiama tik ypatingais atvejais, kai asmuo yra labai nusipelnęs Lietuvai. “J.Borisovas, atsisakydamas Lietuvos pilietybės ir pasiimdamas Rusijos, tokiu būdu sykį jau pateikė savo požiūrį į Lietuvos pilietybę. Neatrodo, kad ji jam buvo brangi. Nelabai aišku, kokie nuopelnai priskirtini J.Borisovui per tą laikotarpį tarp pilietybės atsisakymo ir jos suteikimo vėl. Ypatingų jo nuopelnų per tą laikotarpį nesimato”, - sakė R.Šukys.

Be to, liberalcentristo nuomone, Prezidentas turėjo ne suteikti pilietybę J.Borisovui, o ją grąžinti. Tačiau pilietybės grąžinimo procedūra nėra numatyta įstatymuose.

“KT galbūt galėtų atsakyti, kokie turėtų būti ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei, kurie leistų suteikti pilietybę išimties tvarka arba ją grąžinti”, - pastebėjo R.Šukys. “Negali būti taip, kad Lietuvos pilietybė yra tik suvenyras arba tiktai leidimas važinėti po Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes”, - pridūrė jis.

Pasak R.Šukio, “tai ne tik J.Borisovo klausimas, tai klausimas, kas yra Lietuvos pilietybė, ką ji reiškia, kaip ji gaunama ir prarandama”.

Beje, jis atkreipė dėmesį, kad pilietybės suteikimo J.Borisovui atveju nebuvo kreiptasi į jokias kompetentingas institucijas, teiraujantis, ar jis vertas tokios garbės.

Svarstys ne mažiau kaip mėnesį

Vienas iš kreipimesi į KT išdėstytų nuostatų skamba gana grėsmingai Prezidentui R.Paksui. Be kita ko, Teismo prašoma ištirti, ar valstybės vadovo dekretas neprieštarauja Konstitucijos straipsniui, kuriuo Prezidentas “prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas”.

R.Šukys paaiškino, kad šiuo dekretu Prezidentas galėjo pažeisti sąvoką “būti visiems lygiai teisingas”, nes galbūt pilietybė J.Borisovui buvo suteikta pažeidžiant kitų žmonių interesus ir teises. “Bet į šį klausimą galėtų atsakyti tik KT”, - pastebėjo jis.

Antra vertus, jau dabar pripažįstama, kad Prezidentas gali būti pripažintas neatsakingu už savo dekretą. Mat pagal Lietuvos Konstituciją valstybės vadovo dekretą dėl pilietybės suteikimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras. Jam ir tenka atsakomybė už tokį dekretą. Balandžio 11 dienos dekretą dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui kartu su R.Paksu pasirašė tuometinis ministras Juozas Bernatonis.

Gavęs Seimo paklausimą dėl kokio nors teisės akto galimo prieštaravimo Konstitucijai, KT privalo šį klausimą svarstyti be eilės. Tačiau turi būti išlaikytos tam tikros procedūros, kurios lemia, kad pasirengimas klausimo svarstymui, pats svarstymas ir išvados paskelbimas užtruks mažiausiai kelias savaites. Prognozuojama, kad KT išvada šiuo klausimu gali būti ne anksčiau kaip gruodžio pabaigoje, apie Kalėdas.

Beje, į KT dėl Prezidento dekreto atitikimo Konstitucijai Seimas kreipiasi pirmą kartą šalies istorijoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių