„Būtų Pilėnai, būtume visi žuvę, kas buvo Seime“, - Vilniaus apygardos teisme sakė komisaras Liutauras Vasiliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad sovietų pajėgoms, apsisprendus šturmuoti parlamentą, būtų reikėję prasibrauti pro tūkstantinę žmonių minią.

L.Vasiliauskas, kurio pareigos po Nepriklausomybės atkūrimo prilygo dabartinio policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigoms, sakė, kad sovietų agresija pasireikšdavo įvairiomis formomis – užgrobiant pastatus, trukdant vykdyti VRM struktūroms savo funkcijas. Sovietų kariai pasiklausydavo policijos radijo ryšio priemonių.

„Žinodami, kad mūsų klausosi, galėjome perduoti tokią informaciją, kuri buvo mums naudinga“, – sakė L.Vasiliauskas.

Jo teigimu, sovietinė komunistų partija norėjo įrodyti pasauliui įrodyti, kad vietinė Lietuvos milicija negali susidoroti su savo pareigomis, o tuo metu vykdavo prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ mitingai, kur Lietuvos pareigūnams teko palaikyti tvarką ir neduoti preteksto ir dingsties tokiems pareiškimams.

„Buvome tarp kūjo ir priekalo, turėjome nemažą spaudimą, turėjom vykdyti policijos funkcijas: saugoti viešąją tvarką, tirti nusikaltimus“,– prisiminė L.Vasiliauskas, pridūręs, kad materialinis aprūpinimas buvo gaunamas iš Maskvos.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V.Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.

Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.