- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje bet kurio žmogaus gali būti klausomasi ir jis gali būti sekamas net ir be galbūt realaus pagrindo, o pasibaigus tyrimui asmuo niekada apie tai nesužino ir nesužinos. Pasak Lietuvos advokatūros, tai yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas ir didžiulė valstybės problema, kelianti nerimą dar ir todėl, kad nėra jokių duomenų, kokie yra šio reiškinio mastai.
Pavojingas reiškinys
Advokatų tarybos pirmininko prof. dr. Igno Vėgėlės teigimu, apie situacijos niūrumą privertė susimąstyti ikiteisminio tyrimo institucijoms Lietuvos advokatūros išsiųsti klausimai ir gauti atsakymai.
"Atsižvelgdami į Lietuvos advokatūros vaidmenį visuomenėje, būtinumą ginti žmogaus teises ir tai, kad esame vienintelė nepriklausoma teisminė institucija, bei pasitarę Advokatų taryboje, mes nusprendėme išsklaidyti abejones dėl galbūt neteisėto pasiklausymo. Advokatūra kreipėsi į ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos institucijas su klausimu, ar nėra ir nebuvo taikyti žvalgybos veiksmai (sekimas, slaptas pasiklausymas ir pan.) Advokatūros, kaip institucijos, ir jos vadovų atžvilgiu. Iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) gautas atsakymas mus tiesiog pribloškė. Esmė ne tai, kad mums STT nepateikė duomenų apie turinį, nes to ir neprašėme, o tai, kad jie atsakė, jog pats faktas dėl galbūt vykdytų ir, nepaaiškėjus jokių pažeidimų, jau baigtų žvalgybos veiksmų Lietuvos advokatūros atžvilgiu yra valstybės paslaptis. Vadinasi, mūsų valstybėje niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti", – sako Advokatų tarybos pirmininkas.
Galimi pažeidimai
Galbūt neteisėto pasiklausymo klausimas buvo iškeltas ir prieš porą savaičių vykusiame visuotiniame advokatų susirinkime bei po jo surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, kurioje dalyvavo šimtai advokatų. Be kitų temų, diskusijoje buvo išsakytos nuomonės, kad pasiklausymas gali būti taikomas norint sužinoti asmenų konfidencialių konsultacijų su advokatais turinį, ir tai gali būti pamatinės žmogaus teisės į gynybą pažeidimas. Buvo prieita prie bendros nuomonės, kad Advokatūra ir yra ta institucija, kuri gali ir turi pasipriešinti šiam žmogaus teisių pažeidimui.
Mūsų valstybėje niekas negali žinoti, kas ir kada yra ir buvo sekamas, nebent pačios tarnybos nuspręs, kad yra tikslinga informuoti.
Neseniai "Spinter tyrimų" atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas mano, jog teisėsaugos institucijos nekontroliuojamai seka jų elektroninį susirašinėjimą ir klausosi pokalbių.
Pasak I.Vėgėlės, kriminalinės žvalgybos institucijų veiksmams iš tiesų nėra jokios realios ir veiksmingos nepriklausomos išorinės kontrolės. Kiekvienu atveju tik pati žvalgybos veiksmą – sekimą ar pasiklausymą taikanti institucija sprendžia, ar ji, taikydama šį veiksmą, pažeidė žmogaus teises, ar ne, ir ar apie tai dera pranešti asmeniui. Nesant realios kontrolės, neatsakytas lieka ir kitas klausimas – kas su tokiais duomenimis daroma toliau, ar yra garantija, kad šie duomenys sunaikinami, o ne tyliai padedami į stalčių iki reikiamo momento. Slaptų pažymų praktika Lietuvoje beveik neleidžia abejoti, kad realus duomenų sunaikinimas tėra fikcija.
Dangstosi paslaptimis
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis sako, kad oficialiai kontrolės funkcija yra pavesta Generalinei prokuratūrai.
"Tačiau prokuratūra į mūsų užklausą atsakė, kad jai nesuteikta teisė teikti jokios informacijos, ir mes turime kreiptis į kiekvieną kriminalinės žvalgybos instituciją atskirai. O tokių yra beveik dvi dešimtys. Todėl įsivaizduokite paprastą pilietį, kuris nori sužinoti, ar kas nors kada nors rinko apie jį informaciją, kuri nepasitvirtino, – jis turėtų parašyti tokiam kiekiui institucijų, galinčių vykdyti kriminalinę žvalgybą. O atsakymas greičiausiai bus vienas – tai yra valstybės paslaptis", – teigia M.Kukaitis.
STT: slaptumas būtinas
STT teigia, kad kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.
"Logiška, kad tarnyba neatskleidžia savo vykdytos kriminalinės žvalgybos masto, nes tai diskredituotų pačią kriminalinę žvalgybą, kaip efektyvią priemonę atskleisti ypatingu latentiškumu pasižyminčius korupcinius nusikaltimus", – BNS atsiųstame komentare sakė tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus.
Pasak jo, įstatyme nustatytas mechanizmas, kaip asmenys, kurie dėl jų atžvilgiu vykdytos kriminalinės žvalgybos patyrė teisinių neigiamų pasekmių, gali ginti savo pažeistas teises, taip pat apibrėžta kriminalinės žvalgybos "daugiapakopė efektyvi kontrolės sistema".
"Atsižvelgiant į tai, asmenų (tiek fizinių, tiek ir juridinių) noras žinoti, kokius tyrimus ir kieno atžvilgiu Specialiųjų tyrimų tarnyba vykdo ar vykdė, kokius konkrečius veiksmus ir kokiose vietose, kokių asmenų atžvilgiu atliko, kai tokie veiksmai nesukėlė konkretiems asmenims teisinių neigiamų pasekmių, motyvuotas labiau smalsumu, nei įstatymuose įtvirtinta teise tokią informaciją gauti", – teigia Ž.Bartkus.
Šaltinis: BNS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...