Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Žanetos Ginaitės teigimu, gimdyvė su kūdikiu jaučiasi gerai.

Anot jos, minimas atvejis yra išties ypatingas ir jautrus.

„Visų pirma, jaunai mamai ir naujagimiui reikalingas itin didelis aplinkinių dėmesys, pagalba, palaikymas, saugi ir rami aplinka.  Jais visiškai pasirūpinta – užtikrintas fizinis ir emocinis saugumas, teikiama medicininė priežiūra bei psichologinė pagalba. Šiuo metu vertinama vaiko situacija, ją įvertinus, Panevėžio rajono savivaldybės administracija pasirūpins dėl laikinosios globos nustatymo naujagimiui. Vaiko tėvystės klausimą aiškinasi teisėsauga ir tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys“, – rašoma portalui kauno.diena.lt atsiųstame tarnybos atsakyme.

Kaip jau buvo skelbta, 13-metė turi negalią ir lytiškai galimai buvo išnaudojama nuo 11 metų.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl mažamečio išžaginimo“, – anksčiau BNS sakė prokuratūros atstovė Rasa Stundžienė.

Mažamečiu laikomas asmuo, nesulaukęs 14 metų.

Kaip BNS nurodė Panevėžio policija, tyrimas pradėtas pernai gruodžio 29 dieną. Įtarimai pareikšti vienam asmeniui. Kaip buvo skelbta, dėl išžaginimo įtariamas giminaitis.

Dėl galimo seksualinio mergaitės išnaudojimo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir 2020 metais, sulaukus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pranešimo, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas.

„Objektyvių priežasčių tuo metu teigti, kad galėjo būti seksualiai išnaudojama ar tvirkinama, tokios informacijos nebuvo surinkta“, – nurodė R. Stundžienė.

Po gimdymo bus atliekamas DNR tyrimas tėvystei nustatyti.

„Vaiko atstovas pagal įstatymą gali būti tik pilnametis asmuo, todėl pagimdžius nepilnametei, skubiai atliekama procedūra nustatyti tėvystę ir paskiriamas vaiko globėjas iki mama sulauks pilnametystės, t. y. 18 metų. Dažniausiai kūdikio globėju tampa žmonės, kurie rūpinasi pačia nepilnamete mama, šiuo atveju tai yra globėjai. Jie prisiima atsakomybę užtikrinti geriausius vaiko interesus, t. y. pasirūpinti, kad vaikučiui būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, būtų užtikrinta saugi, augti ir ugdytis tinkama aplinka ir kt. Noriu pabrėžti, kad nepilnametei mamai turi būti sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku“, – rašoma tarnybos laiške.

Anot Ž. Ginaitės, vaiko teisių gynėjai tokiais atvejais, kai laukiasi ar pagimdo nepilnametė, atlieka ne tik situacijos vertintojų vaidmenį, bet ir susitelkia į reikiamos pagalbos inicijavimą mamai ir jos mažyliui. Pirmiausia, ar pagalba reikalinga, priklauso nuo konkrečios jaunos mamos situacijos: ar mergina turi šeimos atramą, ar auga globos įstaigoje ir pan.

„Vaiko teisių gynėjai visuomet bendrauja su nepilnametės tėvais, aiškinasi jų galimybes prisidėti prie jaunos mamos ir kūdikio priežiūros, suteikti jiems būtiną pagalbą. Be abejo, itin svarbus ir kūdikio tėvo vaidmuo – aiškinamasi, ar jis prisiima atsakomybę dėl šeimos, ar turi galimybę pasirūpinti tiek pačia mama, tiek jų abiejų vaiku. Tais atvejais, kai nepilnametei stinga artimiausios aplinkos paramos, palaikymo ir dėmesio, ar sąlygos, kur mergina gyvena, nėra tinkamos nei jos, nei jos gimusio vaikelio gerovei, yra pasirūpinama saugiu prieglobsčiu ir reikiama visokeriopa pagalba palaikančioje ir suprantančioje aplinkoje: nustačius pagalbos poreikį, vaiko teisių gynėjai kreipiasi į socialinius partnerius – socialinių paslaugų centrus, moterų krizių centrus, psichologus ir pan., kad šie teiktų paslaugas ir padėtų jaunai mamai įgyti vaikučio auginimo įgūdžių. Su socialinės srities specialisto, o esant poreikiui, psichologo pagalba, jauna mama įveikia pirmąsias motinystės pamokas: išmoksta kūdikėlį maitinti, pasirūpinti jo higiena, atliepti poreikius, megzti ryšį, prižiūrėti savo pačios sveikatą ir daug kitų svarbių dalykų“, – teigė Ž. Ginaitė.

Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, jog ypatingas dėmesys lytiniam švietimui, ankstyvo nėštumo prevencijai bei pagalba besilaukiančioms nepilnametėms, turėtų būti vieni iš prioritetinių kausimų mūsų visuomenėje. Pirmiausia, tėvams labai svarbu puoselėti tvirtą, pasitikėjimu, palaikymu ir atvirumu grįstą ryšį su vaiku. Tai pat šeimos rate neturėtų būti vengiama su vaikais kalbėtis apie lytiškumą, o lytinis švietimas turėtų prasidėti jau tuomet, kai vaikui kyla pirmieji su šia tema susiję klausimai. Jeigu kalbėti apie prevenciją tampa per vėlu ir tenka susidurti su pasekmėmis – ankstyvuoju nėštumu – būsimoms mamoms ramsčiu turėtų tapti artimieji, kurie geriausiai mato, kokias emocijas ir būsenas ji išgyvena, su kokiais iššūkiais susiduria ir, jeigu nepavyksta atsiradusių sunkumų išsispręsti šeimoje, visuomet prašome artimųjų ar kitų greta esančių žmonių apie juos nenutylėti, o ieškoti pagalbos iš šalies – kreiptis į vaiko teisių gynėjus, socialinius darbuotojus, gydytojus, pagalbą teikiančių organizacijų savanorius. Tik artimiausios aplinkos dėmesingumas, pastabumas pokyčiams šeimoje ir galimiems pavojaus ženklams, savalaikis reagavimas į problemas ir kompleksinės pagalbos inicijavimas, galėtų užkirsti kelią ir ženkliai sumažinti atvejų skaičių, kai vaikelio susilaukia nepilnametės mamos.