Pabėgėlių krizių veidai ir grimasos

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vieni protestuoja reikalaudami pabėgėlių neįsileisti, kiti gėdija, kad Lietuva negerbia žmogaus teisių, treti primena, kad kam jau kam pamokslauti, bet ne lietuviams – migrantų tautai.

Pasimokyti iš vengrų

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas liepos 21 d. naktį kartu su pasieniečiais vėl patruliavo prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.

Prieš mėnesį Vengrijoje jis apžiūrėjo per 2015–2016 m. pabėgėlių krizę Europoje šios šalies pastatytą tvorą ties siena su Serbija ir neabejoja: Lietuvai iš vengrų šioje srityje verta mokytis – reikia ne tik modernių stebėjimo priemonių, bet ir tvoros.

Per visą 170 km Vengrijos sieną su Serbija driekiasi 2,5 m arba, priklausomai nuo reljefo, dar aukštesnės dvi lygiagrečios tvoros su vadinamuoju manevro keliu tarp jų. Neteisėti migrantai bando išorinę perlipti atsineštomis aliumininėmis kopėčiomis arba kasa požeminius tunelius. Bet joje instaliuotas optinis kabelis ir elektrinė signalizacijos sistema apie sienos pažeidimus iš karto perduoda informaciją į duomenų centrą. Be to, suveikia garso sistema, kuri septyniomis skirtingomis kalbomis perspėja, kad neteisėtai kertama valstybinė Vengrijos siena.

Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, siekiama apgyvendinti pabėgelius, tačiau tam priešinasi vietos bendruomenė. (Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotr.)

Sugebėjusiuosius įveikti išorinę tvorą pasieniečiai sulaiko manevro kelyje tarp dviejų tvorų. Visi jie grąžinami pro vartus atgal, pasiūlius kreiptis dėl prieglobsčio Vengrijoje jos diplomatinėse atstovybėse užsienyje.

Beje, pastebi L.Kasčiūnas, dėl to šalis ir kritikuojama, nes pagal tarptautines normas, jei į šalies teritoriją patekęs asmuo prašosi prieglobsčio, ji turi jį nagrinėti ir tik priėmusi neigiamą verdiktą gali išsiųsti asmenį atgal. Vengrijoje pastačius tvorą su įranga neteisėtos migracijos srautai krito 80–95 proc.

O nekiaura Lietuvos valstybės siena saugotų ne tik nuo tokių situacijų kaip dabar, bet ir kasdien duotų ekonominės naudos, nes užtvenktų dabar nesustojamą tabako ir kitų prekių kontrabandos srautą iš Baltarusijos.

Prieglobsčio – nė vienam

O štai kaip Lietuvoje pastaruosius kelis mėnesius keičiasi neteisėtos migracijos skaičiai. Kovą į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti aštuoni neteisėti migrantai. Balandį – 70. Gegužę – 77. Birželį – 473. Per beveik tris liepos savaites – 1 567. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ketvirtadienio duomenimis, šiemet iš viso tokių buvo 2 338, t.y. 29 kartus daugiau nei pernai per visus metus. Tarp sulaikytųjų daugiausia irakiečių. Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva paskelbė ekstremalią situaciją.

Valstybę, savivaldybes ir jos institucijas užgriuvo našta juos kažkur įkurdinti, maitinti, išlaikyti, testuoti dėl COVID-19, saugoti juos ir nuo jų vietos gyventojus. O nekviesti svečiai užsibus, kol bus išnagrinėti jų prašymai suteikti prieglobstį. Beje, ir tokį kiekį prašymų išnagrinėti per nustatytą laiką Migracijos departamentas pareiškė esąs nepajėgus, nors ir ieško 56 naujų darbuotojų.

Šiais metais prieglobstis suteiktas 70 užsieniečių, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno iš tų, kurie neteisėtai atvyko per Baltarusiją su organizuota neteisėtų migrantų banga. (Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotr.)

Kaip "Kauno dieną" informavo Migracijos departamentas, šiemet iš viso gauta per 1 260 prašymų suteikti prieglobstį, iš jų – beveik 900 pateikė neteisėtai atvykusieji iš Baltarusijos. Pasak departamento vyriausiosios specialistės Loretos Tumalavičienės, iš jau išnagrinėtų prašymų 152 prieglobstis nesuteiktas, ir didžioji dalis neigiamų sprendimų sulaukė atvykę su nauja migracijos banga pastaraisiais mėnesiais. Nuo šių metų pradžios prieglobstis suteiktas 70 užsieniečių, tačiau nė vienas iš jų nebuvo iš tų, kurie neteisėtai atvyko iš Baltarusijos, išskyrus 33 Baltarusijos piliečius.

Galėtų būti ir tam tikrų finansinių mechanizmų išorinei ES sienos apsaugai paremti, nes juk Liuksemburgo pasieniečiai gali gerti kavą, o Lietuvos artimiausiu metu tai negresia.

Taigi, atkreipia dėmesį L.Kasčiūnas, iš jau patikrinto migrantų srauto, užplūdusio Lietuvą, kol kas neatsirado nė vieno, kuris pripažintas politiniu pabėgėliu, kuriam jo kilmės šalyje grėstų pavojus – visi jie yra ekonominiai migrantai. Vadinasi, jie turi grįžti namo. Bet tai nėra taip paprasta. Tam yra du pagrindiniai keliai. Pirma, savanoriškas grįžimas, ir tam yra tarptautinės programos, nuperkamas bilietas, net duodama 2 tūkst. eurų grįžti. Antra, deportacija, bet jos schema sudėtinga, nes didžiausias neteisėtos migracijos šaltinis – Irakas, o ši šalis neturi sutarties su ES dėl migrantų grąžinimo. Yra atvejų, kai Italijoje, kitose Pietų Europos valstybėse, į kurias migrantai patenka per Viduržemio jūrą, jie pabėgėlių stovyklose praleidžia labai daug laiko. Neramu, kad taip nutiks ir Lietuvoje.

Žinoma, pasak Seimo NSGK pirmininko, geriausia būtų, kad Irakas imtųsi veiksmų nutraukti migraciją organizuojančių nusikalstamų grupių ir Aliaksandro Lukašenkos režimo schemas.

Esame atsakinga valstybė

Beje, 124 atvejais prašymų nagrinėjimas nutrauktas, dažniausiai todėl, kad nebebuvo galimybės susisiekti su prieglobsčio prašytoju. Paprastai tariant "nelegalai" pabėgo ten, kur ir ketino, – Vakarų link.

"Galėtume labai lengvai padaryti paprastą dalyką – leisti jiems laisvai judėti, ką siūlo nevyriausybininkai, žmogaus teisių gynėjai. Tada Lietuvoje migrantų krizė tuojau pat išsispręstų, nes visi supranta, kad ne Lietuva yra jų kelionės tikslas. Bet mes elgiamės kaip atsakinga valstybė – darome veiksmus, kurie neleidžia atsidaryti naujam tranzito keliui į Vakarų Europą", – L.Kasčiūnas pabrėžia, kad labai svarbu neleisti sulaikytiems migrantams judėti toliau, nes taip siunčiama žinia jų kilmės šalių bendruomenėms, kad Lietuva nėra kanalas neteisėtai migracijai. Tokie asmenys negalės išvažiuoti į Vakarų Europą, kuri ir yra kelionės tikslas, kol išsispręs teisiniai klausimai, tad jie mažiausiai pusmetį gyvens sulaikymo centruose su apsauga. L.Kasčiūnas neabejoja, kad tai duos rezultatą, kaip ir sienos apsaugos stiprinimas, taip pat ir fizinio barjero čia kūrimas.

Seimo neeilinėje sesijoje skubiai priimtos įstatymo pataisos, žmogaus teisių gynėjų ir kai kurių teisininkų kritikuojamos dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma apeliacijos galimybės nebuvimo, migrantų judėjimo suvaržymo. Europos Parlamento (EP) nario liberalo Petro Auštrevičiaus manymu, EP rudenį taip pat bus keliami šie klausimai, tad reikia priimti labiau teisės raidę atitinkančius sprendimus, ką ir žada Lietuvos politikai. "Bet reikia ir suprasti, kad greitas įstatymo priėmimas neeilinėje Seimo sesijoje buvo reakcija į šį hibridinį karą ir signalas, kad Lietuva nepasiduos spaudimui", – pabrėžia P.Auštrevičius.

Sulaukėme paramos

Pasak EP nario, Lietuvai ganėtinai pasisekė, kad šiuo metu migrantų krizė kitur Europoje, pavyzdžiui, Viduržemio jūroje, aprimusi ar bent valdoma, todėl Lietuva sulaukė daug dėmesio ir pagalbos kovojant su užgriuvusia neteisėtų migrantų lavina. Gauname ir humanitarinės pagalbos, Europa padės ir specialistais. "Balkanų, Viduržemio jūros takuose neteisėtos migracijos sumažėjo 60–70 proc., ir staiga Šiaurės Europos–Baltijos regione ji padidėja 29 kartus. Nesunku suprasti, kad kažkas ėmėsi darbo ir koordinuotai tai rezga. Tai politinis ir hibridinis A.Lukašenkos kerštas, kurį, matyt, paskatino ir rytinė valstybė. Bet visi mus išgirdo ir suprato, kas vyksta, sulaukėme labai adekvataus ir mums reikalingo dėmesio", – vertina P.Auštrevičius.

Vis dėlto, pripažįsta jis, nors pamokų iš 2015–2016 m. pabėgėlių krizės labai daug, ne visos jos virto sprendimais. Naujas migracijos ir prieglobsčio paketas sunkiai skinasi kelią, nes kai kurios valstybės neskuba jam pritarti. EP narys pabrėžia, kad svarbiausia – solidarumo kriterijus, žinant, kad kartkartėmis gali užgriūti migrantų bangos, o po vieną valstybės to negali suvaldyti, antra, finansiniai dalykai – reikia stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros "Frontex" pajėgumus, turi atsirasti dar 10 tūkst. pareigūnų. ES narės su išorine ES siena, o Lietuva jos turi beveik 1 tūkst. km, turi papildomą naštą ją saugoti. "Tad reikia galvoti, kaip ir čia tas solidarumas turi veikti. Galėtų būti ir tam tikrų finansinių mechanizmų išorinei ES sienos apsaugai paremti, nes juk Liuksemburgo pasieniečiai gali gerti kavą, o Lietuvos artimiausiu metu tai negresia", – sako P.Auštrevičius.

P.Auštrevičius primena, kad pagal dabartinę demografinę situaciją Europai reikia apie 1 mln. papildomų darbo rankų. Europiečiai nebenori dirbti tam tikrų darbų, o tas 1 mln. ir ateina per sezoninius darbus, kitokiais būdais. (P. Palecio/Fotobanko nuotr.)

Pusė solidarumo

Pasak EP nario, gerai, kad Lietuva 2015–2016 m. pabėgėlių krizės ES metu į bendros migracijos politiką su solidarumo mechanizmu žiūrėjo supratingai, o ne oponuodama. Kai pats turi išorinių ES sienų ir esi šalia nežinia kada galinčio prabusti ugnikalnio, solidarumas labai svarbus – tai dabar ir pajutome.

Vis dėlto 2015 m. pagal ES programą Lietuva buvo įsipareigojusi priimti 1 105 pabėgėlius, bet lig šiol priėmė mažiau nei pusę – 506. Kai kuriuos – ką tik: šį birželį į Lietuvą perkeltos dvi Eritrėjos piliečių šeimos iš Etiopijos.

"Pasibeldus į kiekvieno perkeltojo į Lietuvą duris, manau, rastume tebegyvenančių kokį pusšimtį", – mano P.Auštrevičius. Tiesa, čia ne tik mūsų kaltė – patys pabėgėliai bėga iš Lietuvos į turtingesnes savo svajonių šalis. Tuo įsitikino ir pats europarlamentaras.

2015 m. gruodį į Lietuvą atvykusiai irakiečių šeimai Yasserui ir Hansi Al-Any su dviem vaikais – vienu vos pradėjusiu vaikščioti, kitu dar ant rankų politikas atvėrė savo paties namo duris.

"Mūsų namuose jie pagyveno apie aštuonis mėnesius – mes vienoje namo pusėje, jie – kitoje. Jie turėjo savo atskirą gyvenimą, bet santykiai buvo normalūs, bendravome, pakalbėdavome, pajuokaudavome. Tačiau bandydami išvengti karo baisumų Irake jie nuėjo kankinamai sunkų kelią, tad tikėtis greito atsivėrimo nereikėjo, – pasakoja P.Auštrevičius. – Lietuvoje jiems taip pat buvo sunku – sudėtinga rasti darbą, išgyventi. Iš jų elgesio matėsi, kad kažkam ruošiasi. Bet ar įlįsi į dūšią, ar pasakys, kai slegia tokia gyvenimo nežinia?"

Politiko priglobtos pabėgėlių šeimos kiti nariai gyveno Švedijoje, P.Auštrevičiaus įnamiai susiruošė jų aplankyti. "Tik nežinojome, ar išvyksta laikinai, ar visam laikui", – prisimena jis. Bet išvykę negrįžo. Paskui retsykiais Yasseras parašydavo, papasakodavo, kaip laikosi, padėkodavo už prieglobstį Lietuvoje. Paskui santykiai natūraliai nutrūko. "Tikiuosi, jie laikosi gerai", – sako P.Auštrevičius.

Europai migrantų reikia

Vis dėlto, kur tie per 2,3 mln. pabėgėlių, neteisėtai kirtusių ES sieną 2015–2016 m. per didžiausią jų antplūdį Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų? Migracijos krizė buvo beprecedentė. Tuometis Europos Tarybos vadovas Donaldas Tuskas 2016-ųjų sausį net prognozavo, kad po dviejų mėnesių gali subyrėti Šengenas. Tačiau ES atsilaikė. Sumenko tokio pabėgėlių antplūdžio priežastys ar rezultatą davė ES sprendimai?

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 430 neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra 30 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 m. (VSAT nuotr.)

P.Auštrevičiaus vertinimu, šiuo metu Sirijos konfliktas perėjo į permanentinio karo stadiją, tad pabėgėliai migruoja aplink tą regioną, tikėdamiesi, kad konfliktas vieną dieną užges ir jie galės grįžti. Antra, sprendimas dėl susitarimo su Turkija politine prasme buvo unikalus: už 6 mlrd. eurų Turkija sutiko stabdyti pabėgėlių srautą. "Turkija iš to laimi daugiau nei milijardus eurų – jų ekonomika laimi gaudama ir papildomos darbo jėgos. Be to, Turkija įgijo svertų prieš Europą sprendžiant jai svarbius klausimus. ES sprendimas trečiosiose valstybėse padėti išlaikyti pabėgėlius buvo naujas, bet sėkmingas, ir tai reikia plėsti", – mano EP narys.

Tačiau jis pabrėžia ir kitą aspektą: pagal dabartinę demografinę situaciją Europai reikia arti 1 mln. papildomų darbo rankų kasmet. Europiečiai nebenori dirbti tam tikrų darbų, o tas 1 mln. ir ateina į Europą per sezoninius darbus, kitokiais būdais. Tad dauguma ir tos didžiosios 2015–2016 m. bangos migrantų absorbuoti, P.Auštrevičius tikisi, į darbo rinką, o ne į socialinės sistemos išlaikytinius.

Žinoma, pasak jo, geriausia būtų, kad pačios ES migracijos politika būtų nukreipta į darbo rinkos poreikių ir galimybių formavimą. Mums natūralus sprendimas būtų migrantai iš Rytų partnerystės valstybių, juo labiau kad jų darbo jėga kvalifikuota, motyvuota, supranta vietos sąlygas, pasirengę prie jų taikytis kultūriškai ir kitaip. Lietuvai neišvengiamai reikia transporto darbuotojų, statybininkų. O kas Vilniuje dirba taksistais? Ukrainiečių, baltarusių pas mus vis daugėja. Bet kiti atvykstantieji mums dar atrodo egzotiškai.

"Bet į juos reikia žiūrėti ne tik kaip į darbo jėgą – kaip į artimiausiu metu būsiančius rinkėjus", – pabrėžia P.Auštrevičius, tad reikia rūpintis jų kultūrine integracija, lietuvių kalbos mokymu, kad jie taptų visaverčiais mūsų bendrapiliečiais.

Ar baimė pagrįsta?

Vis dėlto ir dabar per Lietuvą besiritanti protestų prieš pabėgėlius banga rodo, kad jie mūsų valstybėje nepageidaujami.

"Sudėtinga pamokslauti tautai, kuri pati masiškai emigruoja (tiesa, dalis ir grįžta) ir kurios nemaža dalis patys buvo ar tebėra ekonominiai migrantai", – primena P.Auštrevičius. Juk iki Lietuvai įstojant į ES nemažai ir mūsų, lietuvių, taip pat veržėsi į turtingesnę Europą nelegaliai.

"Tada skelbkime visus pasaulio žmones ES piliečiais, nebesaugokime sienos, gyvenkime daugiakultūrės visuomenės iliuzijoje su milžiniškais kultūriniais karais ir visais to padariniais, kultūrinėmis ir socialinėmis dilemomis. Matome, kas vyksta Vakarų Europoje – visuomenės radikalizavimasis, "no-go" zonų atsiradimas. Čia ne mūsų kelias", – įsitikinęs L.Kasčiūnas.

Iš jau patikrinto migrantų srauto, užplūdusio Lietuvą, kol kas neatsirado nė vieno, kuris pripažintas politiniu pabėgėliu, kuriam jo kilmės šalyje grėstų pavojus.

Migrantų antplūdžio europiečiai nenori ir dėl baimių prarasti savo identitetą tiek kultūrine, tiek religine prasme, ir dėl teroro aktų, tarp kurių rengėjų nemažai buvo iš migrantų šeimų. Tačiau Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovo Eitvydo Bingelio įsitikinimu, jei integracijos procesas sėkmingas, migrantai tik praturtina šalies kultūrą. Jei žmogus integruojasi, moka kalbą, supranta kultūrą, priima nusistovėjusias visuomenės normas, jam pačiam yra paskata įžengti į visuomenę, būti oriam, gyventi kaip tos šalies piliečiui. "Negalime ir stigmatizuoti, kad didesni migracijos srautai lygu teroras ar radikalizacija. Yra šalių, kur migracijos skaičiai maži, bet vyksta teroro aktai, ir atvirkščiai. Bet svarbu, kad būtų oficialūs teisėti migracijos procesai, kad žmonės galėtų patekti į valstybes oficialiai, kad jie būtų žinomi kaip esantys valstybėje, būtų turimi jų duomenys, vyktų apsikeitimas informacija tarp valstybių", – pabrėžia E.Bingelis.

Tampame patrauklesni

Dabar Lietuvoje gyvena apie 66 tūkst. ne Lietuvos piliečių, tai sudaro vos 2,4 proc. gyventojų. Bet, Statistikos departamento duomenimis, pernai į Lietuvą iš viso imigravo 20 tūkst. žmonių daugiau, nei emigravo. Tarp imigrantų iš trečiųjų šalių dominuoja ukrainiečiai ir baltarusiai, daugėja ir iš Azijos, bet jų yra maža dalis.

"Pats metas peržiūrėti, kokia turi būti mūsų valstybės migracijos strategija, kad žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą gyventi ir dirbti, būtų kaip įmanoma sėkmingiau integruoti į visuomenę. Lietuvos ekonomika auga, atlyginimai didėja ir natūralu, kad vis labiau tapsime migracijos kryptimi trečiųjų šalių piliečiams", – E.Bingelis pabrėžia, kad valstybei svarbu turėti strategiją, ir tada migracija būtų priemonė valstybei siekti nusibrėžtų tikslų.

Bet čia kalbama apie migraciją. L.Kasčiūnas ragina nemanipuliuoti analogijomis nei su lietuvių emigracija, nei su migracijos procesais Pietų Europoje: "Dabar Lietuvoje vykstantis reiškinys skirtingas – tai A.Lukašenkos autoritarinio režimo organizuojami migrantų srautai. Kas sako, kad reikia šiuos žmones suprasti, priimti ir integruoti, dirba su A.Lukašenka ranka rankon. Ką jie dabar siūlo, reikštų atidaryti neteisėtų migrantų kelią į Vakarų Europą."

Vengrijai prie sienos su Serbija pastačius dvigubą tvorą su modernia įranga, neteisėtos migracijos srautai krito 80–95 proc. Tvorą apžiūrėjęs L.Kasčiūnas neabejoja, kad mums šioje srityje iš vengrų verta mokytis. (L.Kasčiūno asmeninio archyvo nuotr.)

Belieka priminti, kad iš naujojo baltarusiško irakiečių srauto kol kas nerasta nė vieno politinio pabėgėlio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senelis

senelis portretas
vienintelis kelias sustabdyti perbegeliu srauta yra pokalbis su baltarusija bet musu honoras to neleidzia valdzia po poros metu pasikeis o lietuva bus uztvindyta muslimais ir dar visokio plauko banditais kam tai naudinga sveiko proto zmones zino ir mato

Aišku kaip dieną

Aišku kaip dieną portretas
Visas šitas maro užvežimas į Lietuvą yra banditinės-teroristinės Landsbergiu narkomafijozų šaikos kerštas lietuviams. Prie stalino nepavyko ištremti visų lietuvių, tai bando dabar išnaikinti užveždami džichadistų.

Anonimas

Anonimas portretas
Man patiko komentaras Kaunietis kaip Japonijai yra geras į statymas sudarytas svetimtaučiams .
VISI KOMENTARAI 58
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių