Per pastarąjį pusmetį kilo nemažai diskusijų dėl filmų indeksavimo. Filmų indeksavimo komisija uždrausti filmo negali, bet gali apriboti jo žiūrėjimą. Kodėl ir kaip? Sunku objektyviai pasakyti, nes kiekvienas komisijos narys indeksus skiria pagal asmeninį požiūrį.

Padarė išimtį

Ką tik prasidėjęs kino festivalis "Kino pavasaris" šiais metais iš anksto sulaukė nemažo dėmesio. Didžiausias sujudimas kilo dėl šią savaitę Kaune rodomo filmo "Nimfomanė", kurį, kaip kalbėta, net gali uždrausti.

Lietuvos kino centro, kuriam priklauso Filmų indeksavimo komisija, tinklalapyje yra nurodoma, kad "neindeksuojami tik tie filmai, kurie rodomi kino teatruose visuomenės kultūriniams, meniniams ar edukaciniams poreikiams tenkinti skirtuose renginiuose (festivaliuose, seminaruose, retrospektyvose ir panašiai)". Tai reiškia, kad "Kino pavasario" filmų komisija neturėtų vertinti. Indeksais turėtų rūpintis renginio organizatoriai. Tačiau komisija nusprendė kitaip.

Jeigu Filmų indeksavimo komisija nustato, kad filmas yra pornografinis arba smurtinis, indekso pažyma neišduodama, tai šis Filmų registre neregistruojamas ir negali būti rodomas kino teatruose Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties kilo diskusijos, ar filmas "Nimfomanė" nebus uždraustas.

Draudimai vaikų filmams

Panašių nesusipratimų kildavo ir seniau, kai į vaikams skirtus filmus vaikai, net ir lydimi tėvų, buvo neįleidžiami dėl nustatyto amžiaus cenzo. Prieš kelis mėnesius rašytojas ir TV laidų vedėjas Andrius Tapinas viešame laiške kreipėsi į Lietuvos kino centrą, švietimo, kultūros, jaunimo ir kitas įstaigas.

"Rašau norėdamas atkreipti dėmesį į problemą, kuri turi nemažą reikšmę apibrėžiant valdžios ir tėvų institucijos santykius, akcentuojant šeimos laisvalaikio svarbą bei kovojant su piratavimu internete", – laiške rašė A.Tapinas.

Tuo metu kilo diskusija dėl filmo "Hobitas: Smogo dykynė", kuris yra antroji trilogijos dalis. Pirmoji dalis buvo įvertinta indeksu, leidžiančiu filmą žiūrėti vaikams, sulaukusiems septynerių metų. Antroji dalis Lietuvos kino teatruose netikėtai pasirodė su ženklu, leidžiančiu filmą žiūrėti tik vaikams, sulaukusiems trylikos metų.

"Mano manymu, taip padaroma didelė skriauda didelei daliai vaikų, kurie turėjo teisę pasižiūrėti pirmąjį filmą, tačiau dabar komisijos sprendimu jiems uždrausta žiūrėti jo tęsinį. Filmo žanras nepasikeitė, režisierius taip pat išliko tas pats. Kaip tėvams paaiškinti tokią situaciją vaikams, kurie šio filmo laukė visus metus? (...) Ar tikrai komisijos nariai įsigilino į filmo turinį prieš pakeisdami jo indeksą?" – savo laiške retoriškai klausė A.Tapinas.

Filmų indeksavimo komisija tikino, kad kitoks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į filme esančias smurto, baimę ar pasišlykštėjimą keliančias scenas ir kitus aspektus, o ne pirmąją dalį ar režisierių.

Kino teatrams atrodo keista

Kino teatro "Pasaka" programos ir komunikacijos koordinatorė Indrė Pavilonytė teigė, kad pasitaiko, jog žiūrovai į kino teatrą ateina nepasitikslinę, koks amžiaus cenzas yra taikomas norimam žiūrėti filmui. Ji tikino, esą kino teatras visada stengiasi įspėti savo žiūrovus apie filmų indeksus, todėl tokių situacijų mažėja, bet konfliktų vis dar pasitaiko.

Moteris neslėpė, kad "Pasakos" kolektyvui kai kurie filmams priskirti indeksai atrodo pernelyg griežti ar nepakankamai pagrįsti.

"Mes patys esame tų pačių filmų žiūrovai. Kartais nustebina kai kurių filmų indeksavimas. Dabar, pavyzdžiui, buvo situacija su filmu "Nimfomanė", kai buvo kilusi grėsmė, kad jo išvis neleis rodyti Lietuvoje. Mes suprantame, kad tai yra filmas, skirtas žiūrovams nuo 18 metų, bet kad taip griežtai buvo pažiūrėta, atrodo keista", – sakė I.Pavilonytė.

Ji teigė, kad yra tekę neįleisti į kino seansą tėvų, atėjusių su vaikais pasižiūrėti filmo, nes vaikai nesiekė nurodyto amžiaus cenzo.

Supranta ir komisiją

Gintaras Plytnikas, "Forum Cinemas" filmų distribucijos vadovas ir filmų indeksavimo komisijos narys, taip pat neslėpė manąs, kad kai kuriems filmams taikomi amžiaus cenzai yra netinkami. Tačiau atkreipė dėmesį, kad dėl to ne visuomet yra kalta indeksavimo komisija.

"Ji (indeksavimo komisija – red. past.) susiduria su problema, kuri atsirado per daugelio pražiūrėtą momentą, kada keitėsi indeksų sistema prieš porą metų. Tada vietoj įvairių liberalių indeksų atsirado tik draudžiamieji. Šiuo atveju mes tapome išskirtine šalimi civilizuotame pasaulyje. Apribojome tėvų teises", – sakė G.Plytnikas.

Pašnekovo teigimu, iki 2012 m. gegužės egzistavęs filmų indeksas T, nurodantis, kad filmą prižiūrint tėvams gali žiūrėti bet kokio amžiaus vaikai, buvo per daug liberalus. Esą toks ženklas buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir taikomas visiems filmams, skirtiems iki 16 metų žiūrovams.

Tuomet taip pat kildavo tėvų pasipiktinimas, nes kai kurių filmų turinys būdavo tinkamas vaikams, sulaukusiems keturiolikos, bet netinkamas septynmečiams. Tačiau siekiant ištaisyti šią klaidą buvo padaryta kita – atsirado tik draudžiamieji indeksai, kurie nepalieka sprendimo tėvams.

Vertinama individualiai

Pagal žiūrovų amžiaus cenzą šiuo metu filmui gali būti suteiktas indeksas V, nurodantis, kad filmas yra skirtas įvairaus amžiaus žiūrovams, ir indeksai, nurodantys, kokio amžiaus turi būti žiūrovas, kad galėtų žiūrėti filmą: N-7, N-13, N-16, N-18.

Lietuvos kino centro vyriausioji specialistė Justė Bulytė, atsakinga už filmų registravimą ir indeksavimą, aiškino, kad kiekvienas komisijos, kurią sudaro septyni asmenys, narys sprendimą, kokį indeksą skirtį filmui, priima individualiai. Po to yra balsuojama ir galutinis indeksas nustatomas balsų dauguma.

Specialistė pripažino, kad kiekvienas komisijos narys filmą gali įvertinti skirtingai, nes tą pačią sceną vienas gali palaikyti smurtine, o kitas – ne. Tačiau ji tikino, esą komisijos nariai, vertindami kiekvieną filmą, turi atsižvelgti į tuos pačius kriterijus. Atsižvelgiama, ar filme yra smurto ir patyčių, baimę ar pasišlykštėjimą keliančių, žiaurumą ar nuogą kūną demonstruojančių scenų. Taip pat, ar filme yra rodomos scenos, kuriose vartojamos psichiką veikiančios medžiagos, naudojami ginklai. Kokia vartojama kalba ar rodomos savižudybės fakto scenos. Vertinant šias scenas atsižvelgiama ir į filmų meninį kontekstą, scenų vaizdavimo tikslingumą, detalumą, dažnumą, intensyvumą ir įtaigumą.

Laukiama pokyčių

J.Bulytė teigė, kad, priešingai kilusioms diskusijoms, filmo "Nimfomanė" uždrausti komisija negali. Esą tiesiog buvo sprendžiamas klausimas, ar filmą rodyti plačiajai visuomenei kino teatruose, jį indeksuojant. Komisija priėmė sprendimą, kad filmą indeksuoti reikėtų ir jam skyrė indeksą "N-18".

"Taip, jis yra stipriai apribotas. Tai suaugusiesiems skirtas filmas. O toliau jau kiekvienas pagal savo išsilavinimą sprendžia, ką jis ten mato: ar pornografiją, ar gilų režisieriaus sumanymą. Čia tas noras riboti viską yra šiek tiek perdėtas", – kilusias diskusijas dėl filmo "Nimfomanė" draudimo komentavo G.Plytnikas.

Šiuo metu yra parengtos kino įstatymo pataisos, kuriose siūloma prie draudžiamųjų indeksų pridėti tėvų atsakomybei skirtus indeksus. Šie indeksai nurodyti, kad filmą prižiūrint tėvams gali žiūrėti septynerių ar trylikos sulaukęs vaikas. Tikimasi, kad pakeitimai jau pavasario sesijoje bus teikti balsavimui Seime.

Komisijos nariai

• Elė Ona Vilkienė – Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vedėja (komisijos pirmininkė);
• Remigijus Bliumas – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros docentas;
• Pranas Morkus – dramaturgas, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys;
• Ernestas Musnikas – Kino platintojų asociacijos atstovas;
• Živilė Pilipavičienė – kino kritikė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė;
• Gintaras Plytnikas – Kino rodytojų asociacijos prezidentas;
• Audrius Steikūnas – Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas;
• Gražina Svilienė – kino kritikė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narė;
• Algimantas Šimaitis – Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Vaikų ir jaunimo socializacijos skyriaus vedėjas.