Quantcast

Nesaldi ministro duona

Žemdirbiai tvirtina neblogai sutariantys su jų problemas kuruojančiu Vyriausybės nariu, tačiau kaltina visą valdžią susimokius prieš agrarinį sektorių

Žemdirbiai tvirtina neblogai sutariantys su jų problemas kuruojančiu Vyriausybės nariu, tačiau kaltina visą valdžią susimokius prieš agrarinį sektorių

Žemdirbių protestai tapo gana dažnu reiškiniu Lietuvoje, tačiau, kaip rodo nepriklausomybės laikų praktika, ūkininkų “keliamas vėjas” dėl savo problemų vos vieną kartą nupūtė žemės ūkio ministrą. O ir patys žemdirbių atstovai linkę manyti, kad bemaž su visais Žemės ūkio ministerijos vadovais sugyveno gana neblogai. “Kalti ne ministrai, o apskritai negatyvus valdžios požiūris į mūsų problemas”, - tvirtina Žemės ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas.

Septyni vadovai

Nors žemės ūkio ministro duona nėra saldi, per trylika nepriklausomybės metų šios ministerijos vadovų pasikeitė gerokai mažiau nei premjerų, sveikatos apsaugos ar finansų ministrų.

Nepriklausomos Lietuvos agrariniam sektoriui iš viso vadovavo septyni ministrai, vienas jų - Vytautas Knašys - spėjo dukart pabūti šiame poste.

Ilgiausiai žemės ūkio ministru išbuvo Edvardas Makelis, dabar dirbantis Baltijos agroverslo instituto prezidentu. Ministerijai jis vadovavo net pustrečių metų be pertraukos ir per tą laiką, pasak J.Ramono, pelnė nemažą žemdirbių simpatiją.

Tačiau labiausiai ūkininkams įstrigusiu J.Ramonas pavadino Vytautą Einorį, kuris dabar yra Seimo narys. “Prie jo ir produkcijos kainos buvo neblogos, ir pats ministras mokėjo bendrauti su žemdirbiais, gerai žinojo jų problemas ir kaip jas spręsti. Be to, tais laikais žemės ūkio ministras turėjo labai gerą užnugarį Seime, kur buvo nemažai agrarininkų”, - su nostalgija prisimena Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Dabar, pasak jo, agrarininkų Seime yra gerokai mažiau, “todėl ir nemyli žemdirbių parlamentarai”.

Reforma iš esmės nevyksta

Rimvydas Survila pagarsėjo tuo, kad jo vadovavimo ministerijai laikais buvo sugriauta kolūkinė sistema Lietuvos kaime. “Skubiai išdraskant kolūkius buvo išgrobstytas jų turtas. Kas tuo metu keliavo po Lietuvą, turėjo malonumo “grožėtis” naujovišku peizažu, kuriame dominavo apleistos, išvogtos ir apgriuvusios fermos. Ir iki šiol matome to griovimo rezultatus”, - tvirtino J.Ramonas.

Tačiau dėl to jis linkęs kaltinti ne ministrą, o tuometinį premjerą Gediminą Vagnorių, ko gero, visiems laikams lietuvių sąmonėje išliksiantį kolūkių griovėju.

Pasak dabartinio Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko, 1991-1992 metais vietoje kolūkių “nieko alternatyvaus nebuvo sukurta”, be to, esminės reformos kaime per šiuos metus taip ir neprasidėjo. Bemaž visi žemės ūkio ministrai tapo tik tam tikros socialinės programos vykdytojais kaime. “Valstybei teko nuolat gesinti socialinius gaisrus kaime. Ten vyko ir iš esmės tebevyksta ne ekonominė, o socialinė politika”, - interviu “Kauno dienai” pareiškė premjeras.

Su tuo iš dalies sutinka ir J.Ramonas. Būtent todėl, jo nuomone, žemės ūkio ministrai “netapo ūkininkų priešais”.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas pripažįsta, kad sunkiau sekėsi bendrauti su Kęstučiu Kristinaičiu, pagarsėjusiu savo itin liberaliu požiūriu į žemės ūkį: “Tačiau ir jo negalėtume vadinti kokiu nors demonu. Vis dėlto po diskusijų rasdavom bendrą kalbą, sutardavom”.

Netyla kalbos apie atstatydinimą

Dabartinį žemės ūkio ministrą Jeronimą Kraujelį, pasak kai kurių žemės ūkio specialistų, žemdirbiai vertina dėl jo sugebėjimo bendrauti su ūkininkais.

“Taip, jis yra labiausiai su ūkininkais bendraujantis ministras”, - sakė J.Ramonas.

Vis dėlto netyla kalbos apie galimą J.Kraujelio atstatydinimą iš pareigų. To reikalauja netgi kai kurie įtakingi valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovai, kaltinantys ministrą nesugebėjimu susidoroti su savo pareigomis. J.Kraujelis tvirtina negavęs signalų, kad turėtų pasitraukti iš posto. Premjeras A.Brazauskas irgi kol kas tvirtina, kad ministras gali dirbti toliau.

Beje, formalia priežastimi atleisti J.Kraujelį gali tapti netrukus numatyta jo akių operacija. Tuomet ministras gali pasitraukti “dėl sveikatos problemų”. Kitą ministerijos vadovą turėtų parinkti už ją Vyriausybėje atsakingi socialliberalai. Kol kas neminimi jokie pretendentai į šias pareigas, o gandai apie galimą K.Kristinaičio sugrįžimą vertinami skeptiškai.

Nuo mitingų pinigų nepadaugės

Žemdirbiai dėl savo problemų linkę kaltinti ne žemės ūkio ministrą, o kitus Vyriausybės narius. “Bendra Vyriausybės ir Seimo politika nėra nukreipta žemdirbių problemų sprendimo linkme, būtent todėl mes ir esame nepatenkinti”, - teigė J.Ramonas.

Jis patvirtino, kad žemdirbiai neatsisako savo grasinimų vėl pradėti protestus, jeigu nebus išgirsti jų reikalavimai duoti daugiau pinigų agrariniam sektoriui. “Mūsų rezoliucijoje teigiama, kad liepos 22 dieną gali vėl prasidėti tam tikros protesto akcijos, kuriose gali būti reikalaujama ir Vyriausybės atsistatydinimo, nes ji, o ne žemės ūkio ministras, nevykdo savo ankstesnių pažadų. Apie protestų būtinybę dar diskutuosime”, - teigė Žemės ūkio rūmų vadovas.

Tuo tarpu tiek premjeras A.Brazauskas, tiek finansų ministrė Dalia Grybauskaitė atmetė žemdirbių reikalavimus skirti papildomas lėšas agrariniam sektoriui. Pasak finansų ministrės, į “bet kokius jėgos demonstravimus” Vyriausybė nereaguos ir griežtai laikysis susitarimo su valdančiąja dauguma, kad “nuo mitingų ir streikų kiekio pinigų nepadaugės”. “Kantrybės taurė yra perpildyta ir riba peržengta, į jėgą reaguojama nebus”, - teigė D.Grybauskaitė.

Opozicinės Liberalų ir centro sąjungos atstovai paragino premjerą inicijuoti pagrindinių šalies partijų ir žemdirbių pasitarimą dėl padėties žemės ūkyje. Šios politinės jėgos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas mano, kad visos įtakingiausios šalies partijos galėtų prie bendro stalo pasiekti ilgalaikį susitarimą dėl žemės ūkio problemų sprendimo.

Vyriausybėje “Kauno diena” buvo informuota, kad premjeras nagrinėja opozicijos siūlymą ir netrukus atsakys, ar jis priimtinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių