- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Po 1990-ųjų kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybę gynusiems asmenims svarstoma suteikti du specialius statusus.
Parlamentarai praėjusią savaitę pradėjo svarstyti tai numatančius dviejų įstatymų projektus.
Vienas įstatymo projektas apibrėžtų Lietuvos nepriklausomybės gynėjų statusą, kitas – laisvės gynėjo-kario savanorio.
Projektus pateikęs Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas teigė, kad šiuos teisės aktus inicijavo nepriklausomybės gynėjų organizacijos.
„Jos iš tikrųjų labai norėjo, kad bent po 30 metų nuo tų įvykių jie būtų vis dėlto pastebėti valstybės ir bent suteiktas nepriklausomybės gynėjo vardas. Tai buvo jų noras, teisėtas jų noras. Jie tikrai nusipelnė per 30 metų, kad jie būtų pažymėti“, – sakė parlamentaras.
Pagal vieną projektą, nepriklausomybės gynėjais būtų pripažinti kariai, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje minėtu laikotarpiu, asmenys, joms nepriklausę, bet nuo nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo iki pučo Maskvoje gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma.
Jie tikrai nusipelnė per 30 metų, kad jie būtų pažymėti.
Nepriklausomybės gynėjo vardas būtų suteiktas ir tiems, kas turi valstybinius apdovanojimus už nepriklausomybės gynybą nuo 1990-ųjų kovo 11-oiosios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios.
Lietuvos nepriklausomybės gynėjo teisinį statusą pripažintų krašto apsaugos ministras, o pažymėjimus išduotų ir apskaitą tvarkytų Krašto apsaugos ministerija.
Pagal kitą projektą, laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtų suteikiamas Lietuvos piliečiams, kurie kūrė krašto apsaugos struktūras, tarnavo Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje, Krašto apsaugos departamente, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Lietuvos šaulių sąjungoje, saugojo ar gynė valstybinės svarbos objektus Sovietų Sąjungos karinės agresijos metu ir prisiekė Lietuvos valstybei iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.
Šį teisinį statusą suteiktų ir pažymėjimus išduotų Krašto apsaugos ministerija.
Konservatorius Arvydas Anušauskas ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys stebėjosi, kam reikia dviejų įstatymų ir dviejų skirtingų teisinių statusų.
„Tai dabar vienu įstatymu jis galės būtų Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, pagal šitą įstatymą jis dar turės antrą pažymėjimą – Lietuvos gynėjas-karys savanoris“, – sakė P. Urbšys.
A. Gumuliauskas teigė, kad nutarta atskirti priesaiką davusius ir nedavusius asmenis.
„Be abejonės, mes galime tuos, kurie davė priesaiką, vadinti nepriklausomybės gynėjais, tačiau ypatingas laisvės gynėjo-kario savanorio statusas būtent ir atsispindi šiame įstatyme, jis skirtas tikrai tai, sakyčiau, nelabai didelei grupei žmonių, kurie, nepaisydami pavojų savo gyvybei, davė priesaiką valstybei. Jie figūruoja ir krašto apsaugos sąrašuose. Taigi čia tikrai yra toks esminis skirtumas ir esminis, sakyčiau, tų organizacijų prašymas“, – aiškino Seimo komisijos pirmininkas.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvos nepriklausomybės gynėjais pripažįstami asmenys, žuvę arba sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos bei turintys Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos laisvę 1991 metais, faktą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Minėsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 31-ąją sukaktį
Ateinančią savaitę Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 31-ąsias metines. ...
-
Tolerancijos žmogaus apdovanojimas – P. Gritėnui, L. Donskio premija – V. Tarasovui
Sekmadienį 2020-ųjų Tolerancijos žmogaus apdovanojimas įteiktas žurnalistui ir filosofui Pauliui Gritėnui, o Leonido Donskio premija – džiazo muzikantui ir režisieriui Vladimirui Tarasovui. ...
-
Apžvalga: svarbiausi savaitgalio įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje
BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. ...
-
Skaudi netektis: mirė dimisijos pulkininkas leitenantas S. Veprauskas12
Kovo 7-ąją anapilin iškeliavo dimisijos pulkininkas leitenantas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Saulius Veprauskas. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė rašytojas ir žurnalistas Gediminas Jankus. ...
-
Astravo AE – galimas incidentas, radiacinis fonas Lietuvoje išlieka nepakitęs25
Radiacinės saugos centras sekmadienį pranešė, kad Astravo atominėje elektrinėje galėjo įvykti incidentas, tačiau radiacinis fonas Lietuvoje išlieka nepakitęs. ...
-
Keliuose yra slidžių ruožų, sudėtingiausios eismo sąlygos – Alytaus rajone
Dėl buvusio ar besitęsiančio snygio sudėtingiausios eismo sąlygos šeštadienio dieną rytų ir pietų Lietuvoje, ypač Alytaus rajone, pranešė Automobilių kelių direkcija. ...
-
E. Dobrovolska: JT deklaracija sustiprins Lietuvos pozicijas, užtikrins žmogaus teises18
Jungtinių Tautų (JT) Nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamojo teisingumo kongrese sekmadienį nuotoliniu būdu dalyvaujanti teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad priimta politinė deklaracija sustiprins Lietuvos pozicijas, geriau užtikrins ...
-
Visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys keleiviai privalės turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą4
Visi nuo kovo 10 dienos į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai privalės turėti ne seniau kaip prieš tris paras iki atvykimo atliktą tyrimą COVID-19 ligai nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą. Šis reik...
-
Sekmadienis – Maldos už lietuvius visame pasaulyje diena2
Jau devintą kartą pirmąjį kovo sekmadienį minima Maldos už lietuvius visame pasaulyje diena. Ta proga Lietuvos vyskupai kviečia melstis ir prašyti Dievo palaimos ir sustiprinimo lietuviams visame pasaulyje. ...
-
Vairuotojai, rinkitės saugų greitį: dalyje Lietuvos eismo sąlygas sunkina snygis ir šlapdriba
Sekmadienio rytą dėl šlapdribos ir snygio sudėtingesnės eismo sąlygos Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. ...