Quantcast

Negenėtų medžių keliami pavojai: ką svarbu žinoti, kad išvengtumėte bėdų?

  • Teksto dydis:

Pats laikas apsižiūrėti, ar augantys medžiai nekelia grėsmės šalia esantiems elektros laidams, nuosavybei. Už kai kurias nenugenėtų medžių sukeltas nelaimes gali tekti patiems atverti pinigines, praneša LNK.

Pernai dėl kritusių medžių ar šakų šalyje įvyko beveik 7,5 tūkst. elektros gedimų, iš jų dėl mažiau nei 130 elektros tiekimo trikdžių, kuriuos sukėlė medžiai, liko kaltas ne tik vėjas, bet ir žmonės.

„Kurių žemėje auga medžiai ir kelia grėsmę elektros oro linijoms, elektros tinklams, yra būtent tų gyventojų atsakomybė“, – sako ESO atstovas Paulius Kalmantas.

Už tai, kad nesirūpina savo sklype ar nuosavame miške augančiais medžiais ir šie nutraukė elektros tiekimą, žmonėms pernai teko susimokėti apie 20 tūkst. eurų baudų.

„Atėjus pavasariui rekomenduojame prisiminti, ar gyventojų nuosavybėje nėra elektros oro linijų ir šalia jų augančių medžių, įsivertinti, ar medžiai nekelia pavojų“, – akcentuoja P.Kalmantas.

Atstumas nuo medžių šakų iki laidų turi būti mažiausiai 1 m, jei tinklas didesnės įtampos – iki 4 m, jei šakos per arti – būtina genėti. Reikia žinoti, kaip ir kada, kad nebūtų bėdų. Medžius patariama genėti anksti pavasarį, kai pumpurai dar neišsprogę. Tvarkyti vaismedžių, eglių, kaštonų, žilvyčių, šermukšnių, gluosnių šakas galima bet kada, o saugotinus medžius, pvz., ąžuolus, pušis, uosius, klevus, liepas ir pan., nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1-osios genėti ir kirsti uždrausta dėl juose perinčių paukščių, tačiau namų valdoje augantiems medžiams toks draudimas negalioja. Jei laikas nedraudžia, kai kuriais atvejais gali tekti kreiptis į savivaldybę leidimo. Jo reikia, jei medis saugotinas. Savivaldybė jį išduoda nemokamai per 20 darbo dienų. Leidimo nereikia keliais atvejais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Jei medis pakrypo, skilo ir gali bet kada užvirsti ant namo ar kitur, jį nufotografavęs gyventojas gali šalinti ir informuoti savivaldybę“, – sako Vilniaus savivaldybės atstovas Gintautas Runovičius.

Leidimo nereikės ir jei medžio skersmuo mieste nesiekia 20 cm, ne mieste – 30 cm. Leidimo taip pat nereikia, jei šakas genėsite nedaug.

„Yra saugotinų želdinių, kuriems leidimas reikalingas, bet medžiams, kuriuos numatoma genėti iki 30 proc. lajos tūrio, leidimas nereikalingas“, – dalijasi informacija G.Runovičius.

Standartiškai visi viską pramiegame. Kai po audrų išgriūva, pažeidžia turtą, sužaloja, tik tada atkreipia dėmesį į situaciją.

Genėti galima patiems arba samdyti įmones. Sutvarkyti subrendusį medį kainuos 30–50 eurų.

„Priklauso nuo kiekio. Kai atvažiuoji pas klientą dėl vieno medžio, kainuoja daugiau, bet dėl daugiau įkainis mažesnis“, – sako „Aplinkos darbų“ direktorius Arūnas Kasparavičius.

Nors specialistai ragina kasmet apžiūrėti savo medžius, tai daro ne visi.

„Standartiškai visi viską pramiegame. Kai po audrų išgriūva, pažeidžia turtą, sužaloja, tik tada atkreipia dėmesį į situaciją“, – prakalbo apie realybę A.Kasparavičius.

Pastebėję, kad medžiai kelia pavojų elektros laidams, ESO atstovai gali patys juos apgenėti. Bet tuomet medis nebūtinai atrodys gražiai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ernestas.

Ernestas. portretas
Melas. Velnias veikė tik Lietuvos teise, vardu, slėpdami, teisybę. Lietuvos Respublikos lietuvių karo kurstymas, propoganda. Lietuvos Respublikos pavojingesnė šiuo metu kaip kaip ginkluotas priešinimasis kuris reikalingas ir prasmingas, pribrendus laikui ir pakitėjus sąlygoms. Lietuvos Respublikos Kauno vpk, Darius Žukauskas, Mindaugas Baršys. Gintautas Žaliagiris, Aloyzas Venckus. Všį Ernmar Respublika 1.2 procento gyventojo paramos 2022 metų forma. Luminor LT294010051005573106. Direktorius, Ernestas Marcinkevičius.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių