Lietuvoje – svarbūs pokyčiai: atsiras keleivių patikros punktai

Trečiadienį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) registruotame Vyriausybės nutarimo projekte nurodoma, kad patikrinimai planuojami atnaujinti nuo liepos 7 dienos 8 val. iki liepos 13 dienos 8 valandos.

Kontrolė apims patikros vietas Lietuvos pasienyje su Latvija ir Lenkija, taip pat kontrolės punktus keliaujant per oro ir jūrų uostus Šengeno vidaus reisais.

Šiam VRM siūlymui dar turės pritarti Vyriausybė.

„Visi žinote, kad liepos 11–12 diena bus tikrai ypatingos Lietuvai, nes vyks NATO viršūnių susitikimas ir kartu tai yra iššūkis, nes renginys tikrai reikalavo didelio dėmesio, susijusio su saugumu. Ir įvertinus visą kontekstą, geopolitinę situaciją, tai, kad nelegali migracija, instrumentalizuota migracija nėra pasibaigusi ir visus kitus galimus scenarijus, mes priėmėme sprendimą siūlyti Vyriausybei atstatyti vidinių sienų kontrolę nuo liepos 7 iki liepos 13 dienos“, – žurnalistams trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

A. Strumilos/BNS nuotr.

Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, vykstant per vidaus sienas yra privaloma turėti galiojantį kelionės dokumentą – piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę.

„Rimtai vertiname galimas rizikas ir esame pasirengę užtikrinti viešąjį, nacionalinį ir NATO vadovų saugumą šio ypatingos svarbos įvykio metu. Sprendimas atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienos leistų tikslingai paskirstyti žmogiškuosius išteklius ir efektyviau valdyti galimas grėsmes“, – pranešime spaudai teigia A. Bilotaitė.

Pasak VRM, atsižvelgiant į situaciją ir galimas grėsmes, patikrinimai vyks rizikos analize paremta pasirinktine tvarka bet kuriuo paros metu. Patikrinimams bus naudojama laikinai įrengta infrastruktūra, eismui reguliuoti statomi laikini kelio ženklai ir atitvarai.

Pagrindinis dėmesys – atvykstantiems

„Pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į atvykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolę, atliekant pasienio kontrolę bus atsižvelgta į riziką, taip pat į srautų profiliavimo metodiką. Dėl papildomų patikrinimų procedūrų gali šiek tiek užtrukti vykimas per valstybės sieną, tačiau didesnių problemų keleiviams neturėtų kilti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Tą patį pažymi ir ministerija teigdama, jog atnaujinus vidaus sienos kontrolę, kelionės gali užtrukti ilgiau, tačiau keliaujantiems dėl papildomų pasienio procedūrų didesnių nepatogumų kilti neturėtų.

A. Strumilos/BNS nuotr.

Anot R. Liubajevo, transporto priemonės bus stabdomos atsitiktinai, kuomet keleivis ar transporto priemonė atitiks tam tikrus kriterijus, indikatorius, tačiau pagrindinis dėmesys bus nukreiptas į atvykstančius.

„Piliečiai, kurie išvyktų iš Lietuvos arba į Latviją, arba į Lenkiją, arba per oro, arba jūrų uostus, to patikrinimo gali ir nepastebėti. Tiesiog bus stebimas srautas keleivių ir, esant poreikiui, pareigūnai patikrins dokumentą“, – kalbėjo vadas.

Pasak VSAT vado, į Lenkiją ir Latviją bus galima vykti pagrindiniais keliais, o prie sienų bus sukurti laikini kontrolės punktai.

Anot jo, patikrinimai prie šalies vidaus sienų nėra naujas reiškinys. R. Liubajevas pažymėjo, kad Vidinių sienų kontrolė buvo atkurta ir 2020-aisiais, COVID-19 pandemijos metu.

Patikrinimams prie Europos Sąjungos vidaus sienos vykdyti į pagalbą bus pasitelkiami muitinės pareigūnai, taip pat Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai.

Daugiau pajėgų pasienyje su Baltarusija, Rusija

Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija ir Rusija kontrolei papildomai bus pasitelkiama Lietuvos kariuomenė, šauliai, taip pat Estijos, Moldovos pasieniečiai ir papildomos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pajėgos.

„Suprasdami, kad šita situacija tikrai gali išprovokuoti atitinkamas situacijas prie mūsų išorės sienų, jau dabar mes dirbame iš tikrųjų tokiame pastiprintame režime tai yra mūsų išorės siena yra ypatingai sustiprinta, bet, matydami šitą situaciją, mes tikrai ją planuojame dar labiau sustiprinti tam, kad užtikrintumėme mūsų šalies ir mūsų žmonių saugumą“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

NATO viršūnių susitikimas vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.

Lietuvos kariuomenė yra skelbusi, kad prie renginio saugumo prisidės per 3 tūkst. karių. Jie kartu su sąjungininkais papildomai užtikrins oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose.

Siekiant užtikrinti į Vilnių atvyksiančių lyderių saugumą, Vokietija praėjusią savaitę pranešė, kad šalyje dislokuos ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Sistemos bus perkeltos iš Slovakijos, jos palaikymo vienetai bus perdislokuoti iš Lenkijos.

R. Liubajevo teigimu dėl sudėtingos situacijos bus sustipinta kontrolė ir prie Lietuvos sienų su Baltarusija bei Rusija.

„Situacija prie sienos, ypač prie sienos su Baltarusija, išlieka labai sudėtinga, dėl to prie sienos bus dislokuojami Lietuvos kariuomenės kariai taip pat padės atlikti sustiprintą kontrolę prie išorinių sienų – „Frontex“ ekspertai bei mūsų partneriai, Estijos bei Moldovos sienos apsaugos tarnybos pareigūnai“, – kalbėjo jis.

Baiminasi neteisėtų migrantų

Anot Vidaus reikalų ministerijos, NATO viršūnių susitikimo metu pasienyje budės kelis kartus daugiau pareigūnų nei įprasta.

„Šiai dienai labai konkrečių rizikų nenorėčiau įvardinti. Viena sakyčiau, pagal mūsų kompetenciją galima rizika – tai panaudojimas neteisėtos migracijos, siekiant destabilizuoti situaciją renginių metu“, – teigė R. Liubajevas.

Šengeno erdvei priklausančios valstybės yra panaikinusios vidaus sienų kontrolę, tačiau kiekviena šalis ją gali laikinai atnaujinti, kai yra būtina imtis tam tikrų saugumo priemonių, siekiant efektyviau užkirsti kelią vidaus saugumo ir viešosios tvarkos pažeidimams.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos, atstatyti vidaus sienos kontrolę dėl didelio masto ir reikšmės renginių yra įprasta praktika Šengeno erdvės valstybėse. Dėl NATO viršūnių susitikimų vidaus sienos kontrolę 2010 metais buvo atnaujinusi Latvija , 2016 metais – Lenkija, 2022 metais – Ispanija.