A. Monkevičius: dalis laikiusių matematikos egzaminą nebuvo jam pasiruošę

Dalis laikiusių matematikos valstybinį brandos egzaminą nebuvo jam tinkamai pasiruošę, bet rizikavo siekdami studijuoti nemokamai aukštosiose mokyklose, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Klausiamas apie priežastis, kodėl šiemet egzamino neišlaikė trečdalis kandidatų, jis minėjo ir šiemet pakeltą egzamino išlaikymo kartelę, taip pat ir dėl koronaviruso įvestą nuotolinį mokymą.

„Kadangi buvo pakeista priėmimo tvarka į aukštąsias mokyklas pakeičiant priėmimo sistemą taip, kad valstybė neapribotų asmens pageidavimo rinktis, bet nustatytų kokybės kriterijus pasirengimui studijuoti, tarp jų vienas buvo išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą. Tai buvo priežastis. Matome ir analizuojame situaciją, kad žymiai daugiau visgi rizikavo būtinai laikyti, kadangi norėjo patekti į valstybės finansuojamą vietą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministras.

Anot jo, priežastys dar analizuojamos ir kartu su universitetais, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO), o didesnio aiškumo tikimasi įvertinus statistiką po pirmojo priėmimo etapo.

„Tai irgi yra hipotetiškai viena iš priežasčių, kad daugiau laikė mokinių, kurie visgi galbūt jeigu nebūtų pasikeitusi priėmimo tvarka, būtų ir nelaikę“, – tikino ministras.

Vis dėlto Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) skelbiami duomenys rodo, kad šiemet matematikos brandos egzaminą rinkosi mažiausiai kandidatų per pastaruosius penkerius metus.

A. Monkevičius taip pat tikino, kad šiemet, lyginant su pernai, išlaikymo kartelė buvo pakelta nuo aštuonių iki devynių balų. Tuo metu Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovas Gintautas Dulskas patikslino, kad tiek pernai, tiek šiemet ši kartelė siekė devynis balus iš 60-ies galimų, 2018-aisiais kartelė siekė septynis, 2017-aisiais – 10 taškų.

„Užpernai kartelė buvo septyni, pernai – aštuoni. Tai jeigu kaip politikas būčiau sakęs – gerai, nuleiskime kartelę iki šešių ir būtų ten geresni rezultatai, ar būtų gerai? Mes kaip stručiai kištumėme galvą į smėlį. Aš, kaip politikas, kaip ministras, paprašiau komiteto ekspertų čia politikos nedaryti, pažiūrėti į visas aplinkybes – į karantiną, visą kitą, ir priimti sprendimą“, – tikino A. Monkevičius.

Užpernai kartelė buvo septyni, pernai – aštuoni. Tai jeigu kaip politikas būčiau sakęs – gerai, nuleiskime kartelę iki šešių ir būtų ten geresni rezultatai, ar būtų gerai?

„Ta kartelė yra ne septyni, kaip užpernai, ne aštuoni, kaip pernai, bet devyni. Mano galva, tai yra teisinga (...), nes tai lemia atėjimą į aukštąjį mokslą. Ir jeigu ateina tie, kurie nėra pasirengę (matematika bet kuriuo atveju yra svarbi), tai būtų iškraipymas pačios idėjos“, – pridūrė ministras.

„Ji (kartelė – BNS) yra aukštesnė, nei praeitais metais, šiek tiek, bet tai nėra esminė priežastis, nes ženkli dalis atėjusių laikyti egzaminą nebuvo tinkamai pasirengę“, – pridūrė jis.

A. Monkevičius pabrėžė, kad dėl prastėjančių egzaminų rezultatų nuo rugsėjo bus imamasi konkrečių priemonių – atnaujinamas ugdymo turinys, tobulinama mokytojų kvalifikacija. Tačiau, jo žodžiais, net ir dabartinė sistema daugeliui leidžia pasiekti gerą mokymosi lygį, o didžiulius atotrūkius tarp moksleivių pasiekimų lemia socialiniai ir psichologiniai niuansai, kurie „siejasi ir su mokinio aplinka“.

Ministro nuomone, įtakos prastiems matematikos egzamino rodikliams turėjo ir nuotolinis mokymas – anot jo, Australijoje, Jungtinėse Valstijose atliktos pradinio ugdymo analizės rodo, jog nuotolinis mokymas turėjo neigiamos įtakos moksleivių gamtos mokslų, informatikos, matematikos žinioms.

„Kur yra analitinis mokymas ir kur reikia nuolatinio konsultavimo, šiek tiek kitokio darbo kartu su mokytoju – tai turėjo įtakos tiems dalykams. Kur buvo galima pasikliauti internetiniu turiniu, socialiniais tinklais bendrauti – tie dalykai labai nenukentėjo, galbūt kai kur ir pagerėjo. Grynas nuotolinis mokymas nėra visavertis, jis turi būti derinamas su kontaktiniu darbu. Į tai, matyt, irgi reikės atsižvelgti“, – šnekėjo jis.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet matematikos valstybinį brandos egzaminą išlaikė 67,61 proc. kandidatų. Iš viso šiemet egzaminą laikė 15,2 tūkst. kandidatų, t.y. mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Pernai egzaminą laikė beveik 16,5 tūkst. kandidatų, išlaikė 82,09 procento, užpernai laikė per 17 tūkst., išlaikė 87,21 procento.

Norint studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje aukštojoje mokykloje, būtina turėti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir bet kurį kitą valstybinį brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą, kurio įvertinimai įskaitomi, egzaminą išlaikius ne žemesniu kaip B1 lygiu.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lyda Gudonienė

Lyda Gudonienė portretas
Jei vaikai patys galėtų pasiruošti abitūros egzaminams, tai ir mokyklos jiems nereikėtų lankyti. Juos PRIVALĖJO paruošti poinai mokytojai. Jei neparuošė, tzai jie netinkami toliau dirbti mokykloje. Tegul važiuoja į kaimą runkelių ravėti. Jiems mokykloje tikrai ne vieta.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių