- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Abiturientai pirmadienį laikė pirmąjį – lietuvių kalbos brandos egzaminą. Pasak mokytojo, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininko Mindaugo Grigaičio, šių metų temos – nesudėtingos, o pandemija didelės įtakos rezultatams padaryti neturėtų, praneša „Info diena“.
Pandemija – ne masinė katastrofa
Anot M. Grigaičio, karantinas neturėjo sukelti masinės katastrofos švietimui. „Sunku prognozuoti iš tikro, labai skiriasi kontekstai. Bent jau viešojoje erdvėje, sprendžiant iš komentarų, tai vieniems labai trukdė nuosekliai ir sistemingai mokytis, buvo nusiskundimų ir mokyklos politika, ir mokymo metodais, kitos mokyklos labai džiaugėsi ir labai gyrėsi, kad joms pavyko susidoroti su pandemija. Tai, mano galva, kažkokios teminės spragos arba masinės katastrofos tikrai neturėtų būti. Vis tiek daugmaž per praėjusius metus mokytojai ir mokiniai perėmė tą nuotolinio mokymosi sistemą. Ir tai buvo iššūkis, su kuriuo reikėjo susitvarkyti mums visiems. Aš negalvoju, kad turėtų būti kažkokia masinė katastrofa ir bus labai individualus poveikis, kiekvienam mokiniui konkrečiai“, – sakė mokytojas.
Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.
„Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika. Pavyzdžiui, pernai tikrai buvo keistas sprendimas įdėti į egzaminą autorius, kurie pagal programą buvo paskutiniai. Šiemet šios klaidos nepadaryta. Tai čia jau reikėtų klausti, ar čia buvo apmąstytas strategiškai sprendimas, ar tiesiog taip atsitiko. Mano galva, temos buvo geros, bet jos nebuvo banalios ir trivialios, kad galėtum parašyti bet ką ir puikiai išlaikytum egzaminą. Jos suteikia galimybę parodyti tiek įgytas žinias, tiek aukštesniuosius samprotavimo ir analizės gebėjimus. Tai temos tikrai buvo geros ir aš tų temų formuluočių nesiečiau su pačia pandemine situacija“, – kalbėjo M. Grigaitis.
Pašnekovo nuomone, lietuvių kalbos egzaminas buvo skirtas visiems – ir gerai, ir prastai besimokantiems: „Aš sakyčiau, kad jis skirtas visiems. Tie, kurie sunkiau mokosi, turės neblogą galimybę tiesiog išsilaikyti egzaminą. Nes temas suprasti tikrai nebuvo sudėtinga. Bet kad gautum aukštesnius balus, visada reikia parodyti aukštesnę mąstymo kokybę. Nebuvo taip, kad tiesiogiai tie kūriniai pažodžiui gali būti susieti su ta tema. Vis tiek reikėjo samprotauti, reikėjo išmąstyti. Tai viskas labai priklausys nuo individualaus mokinio“.
Egzamino vertinimas – problemiškas
„Mačiau, kad mokiniai labai optimistiškai nusiteikę. Tai tikėkimės, kad tas optimizmas yra pagrįstas ir kad iš tiesų jie gebėjo tiek samprotauti, tiek analizuoti literatūrą ir dar nepamiršo raštingumo, nes tas mūsų vertinimas yra labai kompleksinis. Vertinimo instrukcija yra problemiška, ten kriterijų yra per daug. Ir pagal dabartinę sistemą, raštingumas irgi nemažai vertinimo sudaro. Jeigu mokinys išlaikė raštingumo lygį, jeigu išlaikė samprotavimo ir analizės atitinkamai aukštą lygį, tai tada jis gali tikėtis gerų rezultatų. Bet jeigu nors vienas iš šitų elementų sušlubavo, tai tada galima tikėtis gal ne tokių gerų rezultatų, bet aš manau, kad neturėtų būti taip, kaip praeitais metais su matematika, – masinis neišlaikymas“, – teigė mokytojas.
Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Daug kas priklauso ir nuo vertintojo pažiūrų lankstumo.
„Aš galvoju, kad šiemet lietuvių kalbos egzaminas neturėtų pagausinti mūsų emigrantų skaičiaus. Kitaip sakant, šitas egzaminas tikrai yra probleminis, keistinas, mes tą suprantam, bet su šiomis temomis tikrai buvo galima susidoroti ir jau mokiniams teks prisiimti atsakomybę patiems ir šitoje situacijoje nedarni sistema nebus kalta, jeigu bus kažkokie neišlaikymo atvejai“, – sakė M. Grigaitis.
Žvelgiant į kokių penkerių metų temas, šių metų temos buvo lengviausios, mano akimis žvelgiant. Aš nežinau, ar tokia buvo politika.
Paklaustas, kaip abiturientai įprastai išlaiko šį egzaminą, M. Grigaitis sakė: „Šiaip prastai išlaiko. Reikėtų pastebėti, kad vidurkis yra tik 54 balai. Didžioji dalis abiturientų išlaiko pakankamai prastai, surenka prastus balus. Žvelgdami iš dešimties metų perspektyvos, mes galime sakyti, kad yra ir sisteminė spraga, sisteminės bėdos: pirmas dalykas – programos apimtys, nes reikia išmokti 36 autorius, ir tai yra apie 200 kūrinių. Tai kuris čia iš mūsų dabar tuos 200 kūrinių puikiai išmoko, kai mokosi dar šešis papildomus dalykus? Kitas dalykas – vertinimo instrukcija yra labai subjektyvi, nėra parengtos normalios rašymo metodikos. Vertinimo instrukcija yra rašinio rašymo nurodymai ir kartu vertinimo nurodymai. Metodinės medžiagos yra mažai, labai subjektyviai žmonės interpretuoja, kaip rašyti, ir tada atsiranda ir vertinimo spragų. Labai daug kas priklauso nuo vertintojo pažiūrų lankstumo. Egzamino programa, t. y. pats rašinio žanras ir kartu mokymosi programa, yra tokia išsami, kad net rimti mokslo daktarai visų šitų autorių išsamiai neišmano. O mes norime, kad abiturientai juos išmanytų. Tai žvelgiant į tuos 54 balus, programos apimtys turėtų būti gerokai mažinamos. Kitas dalykas – raštingumas, bet raštingumui nelieka pamokų, o tai irgi yra bent 35 procentai viso šito egzamino. Tai iš tokių detalių ir susideda tokie maži balai“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių1
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Švietimo bendruomenė tikina, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižine – žlugusi4
Nors iki kitų metų mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose23
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...