Mokytojas – apie matematikos egzaminą: dvyliktokai turi spragų iš šeštos, septintos klasės

Abiturientai penktadienį laikė matematikos valstybinį brandos egzaminą. Pasak matematikos mokytojo, užduotys buvo gan lengvos, tačiau koją pakišti galėjo nuotolinis mokymasis.

Matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet pasirinko 15 tūkst. 293  kandidatai, egzaminas rengiamas 176 centruose. Egzamino užduotį sudarė trys dalys, buvo galima surinkti 60 taškų.

Kauno „Aušros“ gimnazijos matematikos mokytojas Laimonas Kaselis su portalo kauno.diena.lt žurnalistais sutiko pasidalyti pirmaisiais įspūdžiais po egzamino.

„Egzaminas nebuvo labai sunkus. Užduotys išlaikymui tikrai lengvos, nebuvo painių. Jos pakankamai aiškios, panašios į tas, kurias sprendžiame mokykloje. Tai nuramino. Aš turiu silpnesnių mokinių, tad buvo ramiau – gal ir jiems pavyks. O žiūrint į viską, tai aišku, buvo ir sunkių, ir lengvų užduočių“, – sakė L. Kaselis.

Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją.

„Šį kartą buvo labai konkrečių užduočių, nereikėjo taikyti žinių iš šešių temų vienam uždaviniui. Buvo nemažai užduočių, kur galima tiesiogiai pasinaudoti formulėmis. Kai kurios užduotys labai paprastos, vadovėlyje galima rasti atitikmenų. Dėl to nemanau, kad turėjo būti sunku. Aišku, buvo ir sunkesnių užduočių, nesakau, kad visos buvo tokios, bet tikrai daugiau buvo tų, kur tiesiai šviesiai pasakyta, ką reikia padaryti – pasinaudoji formule, susistatai skaičiukus. Vieno žingsnio uždavinys“, – apibendrino L. Kaselis.

Pasak mokytojo, šių metų užduotys – tikrai lengvesnės nei 2021 ar 2020 metų.

„Turėtų daugiau mokinių išlaikyti. Žinoma, laiko ne tie patys vaikai, kurie laikė pernai. Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis“, – svarstė matematikos mokytojas.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Anot jo, nuotolinis mokymasis galėjo pakenkti mokinių rezultatams.

„Vis tiek mokiniai įdėjo mažiau darbo, jie ir patys tą pripažįsta. Kas dar turi laiko, ypač vienuoliktokai, jie labai susiėmę, stengiasi atsigriebti“, – kalbėjo mokytojas.

L. Kaselis tikino jau šnekėjęs ir su mokiniais, jų nuotaikos – gan geros.

„Viena džiaugėsi, kad viskas gerai, nors dvejojome, ar išlaikys. Kita parašė, kad sekėsi pusėtinai, stengėsi spręsti, gal ir pavyko. Nėra, kad jie būtų labai nusivylę. Matysime“, – pabrėžė pašnekovas.

Vis dėlto jis turėjo kritikos pačiai švietimo sistemai – mokyklų skirstymui į gimnazijas ir progimnazijas.

Pamatysime, kaip paveikė nuotolinis mokymasis.

„Iki devintos klasės viena mokykla, o nuo devintos – kita. Nėra tęstinumo. Aš nuo penktos iki dvyliktos klasės mokiausi pas tą pačią mokytoją. Turėjome tęstinumą, augome kartu su ja, ji žinojo visas mūsų spragas, kas atsilieka, ką taisyti. Dabar jaučiasi, kad tiems, kurie moko progimnazijoje, mažiau atsakomybės. Jeigu jie žinotų, kad ir toliau mokys tą patį mokinį, tai nepaliktų spragų, stengtųsi... O spragos jaučiasi būtent iš progimnazijos – dvyliktokai turi spragų iš šeštos, septintos, aštuntos klasės. O matematika toks dalykas – turint ten spragas, labai sunku toliau mokytis. Temos gilėja, o jeigu tu neturi pagrindinių žinių, tu nieko nepagilinsi. Patys mokiniai skundžiasi, kad nesupranta šeštos klasės kurso – jie atsineša tiek mažai žinių į gimnaziją. Tokia matyti tendencija“, – komentavo L. Kaselis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kažkas

Kažkas portretas
Palaukite, tuoj į mokyklas ateis matematikos mokyti bet kas iš gatvės , pažiūrėsim kokį tada rezultatą turėsim. Dabar tai dirba dar matematiką mokantys mokytojai, o kas bus tada, kai į pedagogikos studijas stos tik dėl stipendijų, su matematikos šešetu?

Jurgita

Jurgita  portretas
Švietimo ministerijos klaidos,o kenčia kaimo mokinys.Nemokamas mokslas Universitete prieinamas aukštais balais baigus,o kitu atveju mokamas mokslas.

Jurgita

Jurgita  portretas
12 kl mokinys 10 balų turi,o egzamino užduočių pilnai neišsprendžia.Universiteto uždavinys gal turėtų universitete būti pateikiamas,o ne mokykloje.Gal diskriminacija ir socialinė atskirti veikia tarp Vilniaus Licėjaus elito ir mažo miestelio 12 kl.mokinio.Kaimai neišlaikykite,tokią mąstysena.Taip?
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių