Pasibaigus mokslo metams ir gavus ilgai lauktus atestatus, daugelis moksleivių planuoja tęsti mokymąsi aukštosiose ugdymo įstaigose. Specialistai apgailestauja, kad neretai ateitį lemiantis apsisprendimas priimamas inertiškai, jaunuoliui dar tvirtai nežinant, ko jis nori.

Abejojančiųjų – daug

Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė atskleidžia, kad jai dažnai tenka bendrauti su dėl specialybės dvejojančiais jaunuoliais. Šie abiturientai dažnai dar nepažįsta savo charakterio, nėra išsiaiškinę polinkių ar neadekvačiai vertina savo galimybes.

„Dalis žmonių yra linkę labai save nuvertinti, kiti – atvirkščiai, pervertina savo gabumus ir galimybes. Pavyzdžiui, žmogus, kuris gabus tapti gydytoju, stoja tik į slaugą, o niekada menų nesimokęs abiturientas įsivaizduoja esąs genijus ir, aišku, patiria nesėkmę“, – teigė psichologė-psichoterapeutė.

Be diplomo – nevisaverčiai?

Pastebima, kad mažesnė dalis abejojančių moksleivių po mokyklos baigimo nusprendžia pasiimti laisvus metus, ima dirbti ar išvyksta į užsienį savanoriškai veiklai. Neretai šeima į tokį jaunuolio pasirinkimą reaguoja atsargiai ar bando atžalas perkalbėti. Tėvus neramina mintis: o jei po pertraukos vaikas nebenorės mokytis?

Psichologė-psichoterapeutė tikina, jog to bijoti nereikėtų. Esą žmonės anksčiau ar vėliau norės sugrįžti į švietimo sistemą, nes diplomo neturėjimas yra tarsi nekokybiškumo ženklas.

Tačiau specialistai tikina, kad po pertraukos nuo mokslų jaunam žmogui iškyla sunkumų – asmuo pradeda tingėti mokytis. O metai, praleisti užsiimant savanoriška veikla ar darbu, nebūtinai užtikrina, kad atsiras supratimas, ko žmogui reikia.

Pasak pašnekovės, žmogus turi tyrinėti profesijas, galvoti, bandyti, o ne tiktai laukti, kol suvokimas ateis savaime.

G.Petronienė renkantis studijų programą pataria išsiaiškinti savo polinkius, savybes, atlikti testus ir „įkelti koją“ į būsimą specialybę. Pavyzdžiui, jei galvojate apie psichologiją, reikėtų išbandyti save „Jaunimo linijoje“ ir tuomet suprasite, ar ši specialybė atitinka jūsų charakterį, polinkius.

Trukdo sukurti stereotipai

Lietuvos tėvų forumo pirmininko Audriaus Murausko teigimu, moksleiviams sunku išsirinkti specialybę, nes jie nuo mažumės spraudžiami į rėmus.

„Septynerių metų vaikas pasodinamas į mokyklinį suolą ir jam pasakoma, jog dabar 30 minučių mokysimės matematikos. Po matematikos bus lietuvių kalbos pamoka, nors galbūt moksleivis toliau norėtų spręsti matematiką“, – tęsė pirmininkas.

Anot jo, taip iš vaiko atimamas susidomėjimas, jis pratinamas paklusti kitų nuomonei. Pirmininkas pabrėžė, jog nereikia stebėtis, kad kai abiturientui ateina laikas rinktis specialybę pačiam, nenurodant aplinkiniams kur, jis nebežino, ką daryti.

„Turime vaikams sudaryti sąlygas tapti savarankiškesniems, leisti klysti, neteisti, nenuvertinti jų iniciatyvos, skatinti išsikelti iššūkius ir sudaryti sąlygas prisiimti atsakomybę“, – pridūrė A.Murauskas.