- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešios 2022-ųjų mokslo premijos skirtos septyniems tyrėjams.
Kaip antradienį pranešė Lietuvos mokslų akademija, humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.
„Buvo kreipiamas dėmesys ne tik kiek pats mokslininkas yra individualiai nuveikęs, bet ar yra savo darbais sukūręs mokyklą, ar turi pasekėjų savo tyrimuose“, – BNS sakė premijas skyrusios komisijos humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė Dalia Klajumienė.
Socialinių mokslų srityje įvertinta Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai“.
Gamtos mokslų srities laureatais tapo Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose“ bei Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai“.
Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse skirta viena premija. Ja įvertinti Virginijus Feiza ir Dalia Feizienė už darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra“.
„Šis darbų ciklas yra svarbus įnašas į šiuolaikinį mokslą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos primininkas Gintautas Tamulaitis
Technologijos mokslų srityje apdovanotas Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai sudaro 38 tūkst. 220 eurų.
Iš viso konkursui buvo pateikti 27 mokslo darbai humanitarinių, socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, technologijos mokslų srityse.
„Buvo konkurencija didelė (...), 27 darbai, kurie kandidatavo gauti premijas“, – sakė komisijos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.
Pasak jo, iš pateiktų mokslinių darbų septyni buvo humanitarinių mokslų srityje, keturi – socialinių, penki – gamtos, taip pat penki – medicinos ir žemės ūkio mokslų srityje. Technologijos mokslų srityje pateikti šeši darbai.
„Išskirtinė konkurencija šiemet buvo technologijos mokslų srityje. Faktiškai visi technologijų premijoms pateikti darbai fokusuojasi į realius taikymus, į praktinius uždavinius“, – pažymėjo komisijos mokslinis sekretorius Gintautas Dzemyda.
Z. Dabkevičiaus teigimu, šiemet naujovė buvo tai, jog teikiant premijas į skirtingas kategorijas išdėstyti socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.
Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.
Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba2
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...